10.3 C
Panevėžys
Šeštadienis, 15 birželio, 2024

Ekspertai pasigenda informacijos apie ministrų susitikimus su lobistais

AutoriusGreta Zulonaitė (bns)Fotobns

Lietuvoje trūksta informacijos apie ministrų susitikimus su lobistais, prezidentui skirto etikos ir sąžiningumo principus apibrėžiančio dokumento, teigiama Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) parengtoje ataskaitoje.

Vis dėlto GRECO teigiamai įvertino didėjantį registruotų lobistų ir lobistinės veiklos deklaracijų skaičių.

Valdžios institucijos grupei buvo nurodžiusios, kad 2020 metais registruoti 122, o pernai – 355 lobistai. 2020 metais Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) gavo 273, o 2023 metais – 635 lobistinės veiklos deklaracijas.

„Tačiau valdžios institucijų pateiktuose pavyzdžiuose, susijusiuose su ministerijų darbotvarkėmis, pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, nenurodant susitikimų detalių ar dalyvių, tokių kaip lobistai ar kiti tretieji asmenys, siekiantys daryti įtaką Vyriausybės sprendimų priėmimui“, – nurodė grupė.

„Todėl lieka neaišku, ar šie susitikimai yra pakankamai skaidrūs“, – teigė GRECO.

Grupė pridūrė, kad pernai rugsėjį VTEK išleista atmintinė dėl ministrų ir politinio pasitikėjimo tarnautojų darbotvarkių skelbimo gali būti vertinga priemonė šiuo klausimu didinti.

Pasigenda griežtesnių sankcijų už VTEK nustatytus pažeidimus

GRECO taip pat teigė palankiai vertinanti tai, kad buvo priimtos Prezidento kanceliarijos antikorupcinio elgesio ir etikos taisyklės, kurios taikomos visiems kanceliarijoje dirbantiems valstybės tarnautojams.

„Nors tai yra žingsnis teisinga linkme, vis dar nėra jokio gairių dokumento dėl etikos ir sąžiningumo principų, kuris būtų skirtas prezidentui. Todėl GRECO negali pripažinti, kad ši rekomendacija įgyvendinta visiškai“, – rašoma dokumente.

GRECO taip pat teigė, kad neaišku, ar VTEK įsteigto Atitikties skyriaus konsultacijos yra konfidencialios.

„Be to, atitikties užtikrinimo funkciją sunku suderinti su konfidencialaus konsultavimo funkcija, kai tai daroma to paties subjekto atžvilgiu. Todėl antroji rekomendacijos dalis nėra įvykdyta“, – nurodė grupė.

Atitikties skyriaus pagrindinis uždavinys yra rinkti ir analizuoti duomenis iš valstybės institucijų apie kovos su korupcija teisės aktų įgyvendinimą, teikti konsultacijas politikos klausimais ir padėti VTEK teikti metodines rekomendacijas savivaldybių įstaigų etikos komisijoms, atstovauti VTEK valstybės institucijose, o prireikus ir tarptautinėse organizacijose.

GRECO taip pat rekomendavo Lietuvą sugriežtinti sankcijas už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, siekiant užtikrinti, kad jos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Vis dėlto grupė pažymėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos nepranešė apie jokias naujas su šia rekomendacija susijusias priemones.

„Taigi nebuvo sureaguota į vertinimo ataskaitoje išreikštą susirūpinimą dėl to, kad už VTEK nustatytus pažeidimus prezidentui, Seimo
nariams ir ministrams nėra taikomos jokios realios sankcijos“, – teigė grupė.

Palankiai vertina teisėsaugos institucijų pažangą

Anot dokumento, GRECO pastebėjo Lietuvos teisėsaugos institucijų – policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos – daromą pažangą nustatant išsamesnes gautų dovanų vertinimo, priėmimo ir apskaitos taisykles.

„Atnaujinti abiejų teisėsaugos institucijų etikos kodeksai ir patvirtinti rekomendaciniai dokumentai su praktiniais šių kodeksų įgyvendinimo pavyzdžiais“, – teigė grupė.

Vis dėlto, anot grupės, dar reikia įgyvendinti keletą svarbių rekomendacijų, pavyzdžiui, užtikrinti įvairių policijos etikos komisijų politikos ir sprendimų nuoseklumą, taip pat sprendimų dėl leidimo užsiimti papildoma veikla nuoseklumą.

Pasak ataskaitos, teisėsaugos institucijos taip pat turėtų pradėti kurti centralizuotą savo darbuotojų konfidencialaus konsultavimo sistemą ir nustatyti aiškias taisykles, gaires bei prevencines priemones, kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų, susijusių su tarnybą paliekančiais pareigūnais, ketinančiais įsidarbinti privačiame sektoriuje.

Apibendrinant GRECO konstatavo, kad Lietuva tinkamai įgyvendino keturias iš 17 penktojo vertinimo etapo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų. Iš likusių 13 rekomendacijų septynios įgyvendintos iš dalies, o šešios liko neįgyvendintos.

GRECO tikslas – didinti šalių narių gebėjimą kovoti su korupcija. Ji stebi, kaip šalys įgyvendina Europos Tarybos kovos su korupcija standartus ir padeda nustatyti nacionalinių kovos su korupcija priemonių trūkumus.

Lietuva yra GRECO narė nuo 1999–ųjų gegužės.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Landsbergis Vilniuje susirinkusiems opozicionieriams: kovojame už demokratinę Rusiją

confident-noyce

K. Starkevičius neatskleidžia, ar sutiktų būti žemės ūkio ministru: reikia apsvarstyti argumentus

confident-noyce

F. Jansonas pokštavo apie S. Kairio galimybes tęsti darbus: jis gali nusiraminti

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau