Ekspertai: Panevėžio mieste mokyklos valdomos efektyviai

Ekspertai: Panevėžio mieste mokyklos valdomos efektyviai

JP / JP nuotr.

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

Panevėžio mieste vienam moksleiviui, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. buvo skiriama 1695 eurai. Ši suma buvo 3 proc. mažesnė už didžiųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį.

„Vienam Panevėžio miesto mokiniui teko 12,5 kv. m bendro mokyklų ploto (šalies mastu vienam mokiniui teko 13,4 kv. m) bei 4,7 kv. m klasių ploto (šalies mastu – 5,2 kv. m). Kadangi mokyklų infrastruktūra palyginus su kitomis savivaldybėmis naudojama efektyviai, tai atsispindi ir skiriamų pinigų sumose – mažiau pinigų išleidžiama nereikalingiems pastatams išlaikyti, valyti, šildyti”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Panevėžio rajono savivaldybėje vienam mokiniui išlaikyti, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. buvo skiriama 2585 eurai. Ši suma buvo 18 proc. didesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį. Bendro mokyklos ploto vienam Panevėžio r. savivaldybės mokiniui teko 20 kv. m (šalies mastu šis dydis siekė 13,4 kv. m), dėl to ir išlaidų buvo patiriama daugiau.

2015 m. mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurai mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln.  (566 eurai mokiniui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.

A. Čepukaitė.
A. Čepukaitė.

„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Pavyzdžiui, Radviliškio rajonas, kur mokosi apie  tūkst. mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų 2,5 mln. eurų. Apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savivaldybė per metus sutaupytų 0,9 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 mln. eurų, Panevėžio – 1,3 mln. ir t.t. Šalies mastu pinigų ugdymui, mokytojams būtų galima rasti mažiausiai 22 milijonus eurų.

„Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingų patalpų išlaikymui”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Ž. Šilėnas.
Ž. Šilėnas.

Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.

„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, – pastebi Ž. Šilėnas.

Daugiausiai lėšų skaičiuojant vienam mokiniui teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.

Autodraivas

KTU

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.