Pernai pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys.
„Visose trijose Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270 eurai per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 euro.
Tuo metu Norvegijoje jos siekė net 488,2 euro, Danijoje – 379 eurai, Suomijoje – 377,2 euro per metus vienam gyventojui“, – pranešime cituojamas Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnys, kuris kartu teigia, kad tokią padėtį gali lemti santykinai mažesnės elektroninių ryšių paslaugų kainos ir retesnis naudojimasis el. ryšių paslaugomis.
Pasak eksperto, nors investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą Lietuvoje auga, tačiau ir toliau pagal jas esame paskutinėje vietoje analizuojamoje šalių grupėje. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje tokios investicijos sudaro 40,8 euro per metus vienam gyventojui, kai tuo metu Estijoje – 77,8 euro, o Danijoje net 254,9 euro per metus vienam gyventojui.
„Viena vertus, dėl geografinės šalies padėties, gamtinių sąlygų, reljefo ar gyventojų pasiskirstymo mūsų operatoriams tinklų plėtrai tikėtina reikia santykinai mažiau investicijų nei šiauriniams kaimynams. Kita vertus, pasitempti tikrai yra kur – šviesolaidinio tinklo plėtra 2017 m. siekusi 61 proc. namų ūkių pastaraisiais metais gerokai sulėtėjo“, – pabrėžė M. Balnys.
