Ekonomikos komitetas dėl alkoholio rinkos liberalizavimo daro pertrauką

AutoriusSniegė Balčiūnaitė (bns)Fotodelfi

Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio dalyviams trečiadienį susiginčijus dėl stipriųjų gėrimų prelybos laiko keitimo, rinkos liberalizavimo pataisų svarstyme padaryta pertrauka iki kito trečiadienio.

Tačiau komitetas pritarė kai kuriems siūlymams.

Pavyzdžiui, buvo pritarta Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos siekiui alkoholinius gėrimus iki 15 laipsnių leisti ne tik mugėse ar parodose, bet visuose masiniuose renginiuose. Už tai balsavo 6 komiteto nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė keturi.

„Nematome skirtumo tarp Kaziuko mugės, kuri savo esme yra masinis renginys, ir kito masinio renginio“, – teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Liberalas Andrius Bagdonas sakė, kad savivaldybės, be kita ko, ateityje turės daugiau galių kontroliuodamos prekybą alkoholiu ir pačios galės nuspręsti, ar leisti, kokio stiprumo ir kokiuose  renginiuose prekiauti ar vartoti alkoholį.

Tačiau konservatorius Audrius Petrošius po balsavimo pareiškė, kad parlamentarai buvo suklaidinti. Pasak jo, viena dalimi siūlyta leisti alkoholį vartoti visuose masiniuose renginiuose, o kita dalimi leisti visus gėrimus, o ne tik natūralios fermentacijos.

„Siūlome taikyti vieną alkoholio koncentracijos ribojimą, atsisakyti perteklinio ribojimo gėrimų prekybai pagal jų gamybos būdą. (…) Europoje nėra praktikos, kad prekybai būtų taikomi ribojimai pagal alkoholinio gėrimo pagaminimo būdą, o ne tik laipsnius“, – nurodoma Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos siūlymo motyvuose.

„Visi alkoholiniai gėrimai turi būti vertinami vienodai ir jiems nustatytos vienodos sąlygos, kurios neišskirtų vienų alkoholinių gėrimų rūšių iš kitų ir taip neribotų konkurencijos sąlygų jais prekiaujančioms bendrovėms“, – priduriama asociacijos rašte.

Toliau sekė daugiausia aistrų kėlusi bei balsavimu nepasibaigusi diskusija dėl galiojančio alkoholio prekybos laiko keitimo.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro ekspertė Maria Neufeld apgailestavo, kad Lietuvoje svarstant pataisas dėl laiko keitimo neįsiklausoma į kitus argumentus, o brukama „pramonės įtakota logika“.

Kitas PSO atstovas Jürgenas Rehmas pareiškė, kad iki šiol Lietuvos vykdoma alkoholio kontrolės politika davė teigiamų pokyčių žmonių sveikatai.

Pasak jo, alkoholio pardavimo laiko sekmadieniais trumpinimas pasiteisino, nes gerokai sumažėjo apsilankymų skubios medicinos pagalbos skyriuose.

„Šis sumažėjimas yra net 10 proc.“, – teigė jis.

R. Bagdonas.

Tuo metu A. Bagdonas tikino, kad 2018 metais uždraudus sekmadieniais prekiauti alkoholiu nuo 15 val. kelis mėnesius buvo pastebima, jog pirmadieniais į darbą ateidavo mažiau neblaivių žmonių, tačiau po kelių mėnesių „situacija grįžo į pradinę būseną“.

„Bet ir verslui, ir gyventojams įvedė nepatogumų“, – pridūrė A. Bagdonas.

Konservatorius Sergejus Jovaiša, siūlęs pavėlinti prekybos alkoholiu pradžią iki 12 val., teigė, kad kelių mėnesių senumo tyrimai rodo, jog keli tūkstančiai darbuotojų dar iki pietų aptinkami darbe neblaivūs.

„Tai įspūdingi skaičiai. Ne dešimtys ir ne šimtai. Neatsargus atsipagiriojimas veda į antrą prisigėrimą“, – svarstė jis.

Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ dirbanti Laima Mogenienė teigė gaunanti kaip tik daug gamybos įmonių prašymų neleisti alkoholio įsigyti sekmadieniais po pietų ir taip didinti jo pasiekiamumą prieš darbo savaitę.

Viceministrės I. Valeškaitės duomenimis, pirmadieniais į darbą ateinančių neblaivių žmonių dabar yra mažiau nei 1 proc. Ji nesutiko, kad alkoholiu būtų pradedama prekiauti nuo 12 val. , nes toks ribojimas irgi trikdytų.

„Matytume tam tikras rizikas. Kalbant apie pietų metą… Dalis gyventojų jau apsipirkinėja pietų metu, tarkime, pusę dvylikos, ypač savaitgaliais“, – kalbėjo viceministrė.

A. Bagdonas įsitikinęs, kad vėlinant prekybos laiką ryte būtų galima jį pratęsti iki 22  val.

„Tie žmonės, kurie vasarą ilsisi Lietuvos pajūryje, taip pat turėtų galimybę neskubėdami arba po darbo įsigyti alkoholinių gėrimų. Kad žmonėms būtų sudaroma kuo daugiau patogių galimybių  gyventi, o ne varžyti žmonių teises“, – kalbėjo jis.

Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovė Kristina Norvainytė piktinosi tokiais argumentais.

„Sunku patikėti, kad kalbame apie patogumą nusipirkti, o ne apie pasekmes ir kaip jas mažinti“, – tvirtino K. Norvainytė.

​Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė Ilona Tamulėnė, tirianti alkoholio įtaką negeriantiems žmonėms, sakė, jog 2020 metų tyrimo duomenimis, alkoholio prieinamumo priemonės žalą sumažino 9,1 proc.

„Tai labai geras rezultatas. (…) Kodėl reikėtų sugriauti gerai veikiančią sistemą? Jeigu sugriausime, kada ją atstatysime ir kiek tai kainuos?“ – pareiškė ji.

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Mindaugas Štelemikas įsitikinęs, kad alkoholio pardavimų liberalizavimas nereikalingas, nes js gali turėti neigiamų pasekmių.

„Grįšime į kokius 2000 metus, kai liberalizuojant politiką iki 2007 metų nusiritome į visišką dugną ir iki dabar negalime atstatyti sveikatos rodiklių“, – sakė jis.

M. Štelemikas sako, kad dabar Seime svarstomi siūlymai nėra simboliniai, jie neigiamai paveikslabai gerai veikiančią kompleksinę alkoholio kontrolės politiką.

„Su moksliniai tyrimais (įrodančiais tokios politikos naudą – BNS) nespėjame vytis jūsų tempų (parlamentarų – BNS), kai buldozeriu važiuojate liberalizuoti tas priemones“, – įspėjo jis.

„Lietuva dar nėra išbridusi iš didžiulių problemų alkoholio kontrolės srityje, alkoholio sukeliamos žalos srityje“, – pridūrė mokslininkas.

Alkoholio kontrolės įstatymus prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta bet kokia alkoholio reklama.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Sysas nuogąstauja dėl rengiamos žemo slenksčio paslaugų tvarkos: tai būtų legalizavimas

confident-noyce

Panevėžyje, išdaužus durų stiklą, iš baro pavogti keli buteliai degtinės

confident-noyce

Seimo rūmuose įrengiamas sporto kambarys

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau