Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, naudodamasis dominuojančia padėtimi, penkiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, galėjo nustatyti aukštesnes dujų kainas, teigia antimonopolinį tyrimą baigusi Europos Komisija (EK).
Europos Komisija už tai nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
„Šiandien priimtas sprendimas pašalina „Gazprom“ sukurtas kliūtis, kurios trukdo laisvam dujų tiekimui Vidurio ir Rytų Europoje“, – ketvirtadienį pareiškė už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager).
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pasiekė susitarimą antimonopolinėje byloje, kurioje „Gazprom“, Kremliaus remiama energetikos milžinė, buvo kaltinama piktnaudžiavimu savo, kaip dujų tiekėjos, dominuojančia padėtimi Rytų Europos valstybėse narėse.
„Dabar „Gazprom“ turi imtis tinkamų veiksmų, kad būtų paskatinta Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų integracija: sudaryti sąlygas nevaržomam dujų tiekimui konkurencinėmis kainomis, padėti vartotojams. Atėjo laikas „Gazprom“ pradėti vykdyti savo įsipareigojimus. Jų nesilaikant, gali būti skirta bauda, kuri gali sudaryti iki 10 proc. apyvartos“, – savo paskyroje „Twitter“ tinkle parašė M. Vestager.
EK koncernui nustatyti privalomi įsipareigojimai numato, kad „Gazprom“ nebegali sutartimis riboti galimybių laisvai tiekti dujas, privalo panaikinti bet kokius apribojimus klientams perparduoti dujas į kitas valstybes nares.
Be to, „Gazprom“ turės sudaryti sąlygas tiekti dujas į Vidurio ir Rytų Europos regionus, kurie dėl jungiamųjų dujotiekių trūkumo iki šiol izoliuoti nuo kitų valstybių narių, pavyzdžiui Baltijos šalys ir Bulgarija.
Koncerno klientams suteikiama priemonė užsitikrinti, kad jų mokama dujų kaina atitiktų kainų lygį Vakarų Europos dujų rinkose, pirmiausiai suskystintų dujų prekyvietėse.
„Gazprom“ taip pat nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos galėjo išsiderėti iš klientų, pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje.
Komisija tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse Lietuvos iniciatyva pradėjo 2012 metais. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.
Komisija tyrė „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas 2017 metais pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad jis atlygintų žalą. Imtis griežtesniu sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalavo ir kitos regiono valstybės.
Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – 2016 metų birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „ Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.
