Žmogaus prigimtinė biologija, patirtos traumos, greitas gyvenimo tempas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, žalingi įpročiai, gyvenimo iššūkiai, o dar pandemija, ribojimai ir neapibrėžtumas. Visa tai tik dalis priežasčių, kurios gali sąlygoti mūsų nerimo ir psichikos sveikatos sutrikimų augimą.
„Sprinter tyrimai“ apklausos duomenimis, šiuo metu dėl emocinių sutrikimų į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi 10 proc. daugiau gyventojų nei prieš pandemiją. Pandemijos metu apsilankymų pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus skaičius išaugo apie 17 proc., o eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrus padidėjo net 23 proc.
„Apklausų rezultatai nėra labai džiuginantys, bet to buvo galima ir tikėtis. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad atlaisvinus karantino ribojimus psichologinė gyventojų būklė šiek tiek pradėjo gerėti“, – teigia psichoterapeutė Juneta Zelmikienė.
Jos teigimu, dauguma žmonių iki šiol skundžiasi energijos stoka, tačiau pasidalinę, kaip atrodo jų kasdienė veikla, pamato, kad fiziniam aktyvumui ir emocinei sveikatai visiškai neskiria laiko.
„Didžioji dienos dalis skiriama darbui, apsipirkimui, maisto gaminimui, televizijos žiūrėjimui ir naršymui socialiniuose tinkluose. Tokia rutina nepadeda žmogui jaustis energingam“, – sako kognityvinės elgesio terapijos specialistė ir priduria, kad žmonės dažniausiai įsiklauso į tai kas jiems sakoma, tik tuomet, kai susiduria su emociniais sunkumais. Juos įveikus, dažniausiai vėl grįžtama į įprastą gyvenimą ir pamirštama, kad tiek fizine, tiek emocine sveikata reikia rūpintis nuolat.