Eilės poliklinikose varo į neviltį – rado greitesnę alternatyvą

Eilės poliklinikose varo į neviltį – rado greitesnę alternatyvą

JP / JP nuotr.

Šiais metais įmonės papildomam darbuotojų sveikatos draudimui skyrė beveik 30 proc. daugiau lėšų nei pernai. Tuo tarpu draudikai skaičiuoja, kad medicinos paslaugoms apmokėti išleidžiama beveik pusė, arba apie 45 proc. papildomo sveikatos draudimo sumų. Vis daugiau žmonių, neapsikentę savaites trunkančio laukimo poliklinikose, renkasi privačias gydymo įstaigas ir tam naudoja didžiausią draudimo lėšų dalį.

Pastarųjų metų sveikatos draudimo krepšelio lėšų panaudojimą išanalizavo draudimo bendrovė BTA. Jos asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas pastebi, kad papildomo sveikatos draudimo paklausa nuolat auga: Lietuvos banko duomenimis, šiemet per tris ketvirčius darbdavių lėšomis finansuojamo sveikatos draudimo rinka augo 28,5 proc. iki 29,26 mln. eurų.

„Papildomą sveikatos draudimą, kuris anksčiau daugiausia buvo pasirenkamas užsienio kapitalo ar didžiųjų darbdavių, savo darbuotojams jau aktyviai siūlo ir mažesnės Lietuvos įmonės. Vertinant tai, kaip yra naudojamos sveikatos draudimo lėšos, akivaizdu, kad dirbantiesiems jis dažnai tampa pagrindiniu įrankiu laiku gauti reikalingą medicinos paslaugą, išvengiant eilių poliklinikose“, – sako R. Grizickas.

BIC

Pasak jo, operatyvus sveikatos problemų sprendimas naudingas ir darbdaviams.

„Gauti medicinos pagalbą vos pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams labai svarbu – tada gydymas efektyvesnis, padaroma mažesnė žala sveikatai, galima leidžia greičiau pasveikti ir sugrįžti į darbą. Tai puikiai supranta ir darbdaviai“, – pastebi ekspertas.

BTA duomenimis, šiemet beveik pusė visų papildomo sveikatos draudimo lėšų atiteko būtent ambulatorinio gydymo paslaugoms, į kurias įeina ne tik gydytojų konsultacijos, bet ir diagnostiniai tyrimai bei gydymo procedūros. R. Grizickas sako, kad proporcija „pusė krepšelio – gydymui“ bėgant laikui smarkiai nesikeičia, tačiau privataus gydymo kainos nuolat auga ir  tokioms paslaugoms skiriamų lėšų dalis nenumaldomai didėja.

„Pagal tai, kokias sąskaitas medicinos įstaigose gauna pacientai, pastebime, jog privataus gydymo paslaugos kasmet pabrangsta vidutiniškai apie 15 proc. Vadinasi, gydymo įstaigoms atitenkanti papildomo sveikatos draudimo krepšelio pinigų dalis nuolat auga. Tenka konstatuoti, kad čia kalbame ne apie pramogas, o apie būtinąją sveikatos priežiūrą. Matome, kad žmonės šio draudimo jau nelaiko prabangos elementu, o naudojasi jo teikiamais privalumais susirgę ir bandydami kuo greičiau grįžti „į rikiuotę“. Džiugina ir tai, kad vis daugiau dėmesio skiriama sveikatos prevencijai, ligų profilaktikai, o ne tik jau iškilusių problemų sprendimui“, – teigia R. Grizickas.

Pasak jo, tikėtina, kad jeigu valstybinio draudimo garantuojamos medicinos paslaugos būtų prieinamos žymiai greičiau, tada galbūt atitinkamai koreguotųsi ir papildomo sveikatos draudimo lėšų panaudojimo tendencijos.

„Tačiau kol kas yra tokia situacija, kokia yra. Tai tik įrodo, kad kokybiškų medicinos paslaugų poreikis didėja, o gyventojai ieško būdų jas gauti kuo greičiau. Taip pat reikia nepamiršti, kad kita papildomo sveikatos draudimo lėšų dalis, sudaranti apie 46 proc., tradiciškai skiriama apmokėti vaistams, vitaminams, papildams, įsigyti medicinos pagalbos ir ortopedijos priemonių, pasirūpinti ligų prevencija“, – sako specialistas.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.