Per Velykas ant paįstriečių Aušros ir Irmanto Švedarauskų šeimos šventinio stalo karaliaus išskirtinių vištų kiaušiniai – skirtingų dydžių ir atspalvių, tik Velykoms šeimininkai juos dažė įprastai kaip tradicinių vištų kiaušinius.
Paukščių liga
Paįstriečių Aušros ir Irmanto Švedarauskų namus žino visi vietos gyventojai. Į jaunos šeimos kiemą mėgsta užsukti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Mat čia galima išvysti daugiau kaip 80 įvairiausių egzotiškų paukščių. Sodyboje karaliauja bramai, šilkaplunksnės vištos, sidabriniai viandotai, orpingtonai, naujieji anglų peštukiniai, konchinchinų bantamai ar cholmogorų žąsys. Įvairiausių spalvų ir atspalvių, kuoduotų ir ilgauodegių, garbanotų ir pasišiaušusių ar lygiomis dailiai prigludusiomis plunksnomis sparnuočius padeda prižiūrėti Aušros ir Irmanto atžalos – dukra Eisvina ir sūnus Dominykas.
Retų sparnuočių kolekciją vietos gyventojai vadina paukščių zoologijos sodu, o patys šeimininkai juokiasi, jog tai – abu sutuoktinius užvaldžiusi paukščių liga. „Tai tikrai virusas“, – apie naminių paukščių auginimą sako paįstriečiai.
Širdis užvaldė pūkų kamuoliukas
O viskas prasidėjo prieš septynerius metus, kai Aušra internete visai atsitiktinai pamatė kitokių vištų – šilkaplunksnių, kurios priminė pūkų kamuoliukus. Egzotiškai atrodančių vištelių paįstriečiai važiavo pirkti į Šiaulius. Aušra pamena tąkart už porą nepagailėjusi aštuoniasdešimt litų:
„Nusipirkome baltą vištą ir margą gaidelį, bet dabar suprantam, kad tas margas gaidelis neturėjo būti margas, gaidys buvo mišrūnas. Nepaisant skirtumų porytė išperėjo šešis viščiukus. Tada pradėjau domėtis daugiau ir atradau, kad veislių yra begalė. Taip po truputį pildėm savo kolekciją.“
Aušra pradėjo bendrauti su tokia pat veikla užsiimančiais žmonėmis. Norėdama gauti kuo daugiau informacijos apie paukščius, pradėjo važinėti į parodas, žvalgytis užsienio veisliniuose paukštynuose. Ne vieną sparnuotąjį įsigijo Čekijoje, Vengrijoje. Retkarčiais šeima apsilanko mugėse ar žemės ūkio parodose, kuriose gali pademonstruoti savo augintinius.
Brangus malonumas
Aušra paukščių auginimo verslu nevadina ir sako, kad tai daugiau pomėgis, nors nauda irgi yra gaunama – tik pinigai atkeliauja ne į kišenę, o paukščių išlaikymui, kuris reikalauja nemažai investicijų.
Švedarauskų augintinės nėra išrankios ar lepios – lesa tą patį, ką ir paprastos dedeklės, tik kartais savo višteles palepina būtent joms skirtu gardesniu lesalu ar vitaminais. Žiemą paukščiai iš lauko voljerų keliauja į narvus tvarte, kur reikalingas nuolatinis apšvietimas, visus paukščius būtina skiepyti. O jei vienas kitas suserga – rūpestis gydyti paukščius ir ieškoti gerai savo darbą išmanančio specialisto. Pasak Aušros, veterinaro, kuris specializuotųsi paukščių srityje, bent jau Aukštaitijoje taip ir nerado.
„Ligos atveju, nelabai turiu su kuo pasikonsultuoti. Daug medžiagos ieškojau internete ir pati žinau, kaip gydyti menkus paukščių sunegalavimus. Kaip slogą ar kosulį“, – sako Aušra.
Kiekvienas paukštis – išskirtinis
Lankydamasi Švedarauskų ūkyje akivaizdžiai matau, kad paukščiai skiriasi savo išvaizda. O kaip jų charakteriai? To ir klausiu šeimininkės.
„Visos mūsų vištos jaukios, geros ir meilios. Galima jas glostyti, nešioti ant rankų, kai kurios sekioja iš paskos, yra ir tokių, kurios kaimynui geriant kieme kavą mielai atsitupia ant kelių. Būna ir nenuotaikos dienų. Pavyzdžiui, bramų gaidys, kada peri jo višta, neleidžia prie jos net prisiartinti, kimba į kojas ir saugo nuo kitų. Apskritai gaidžiai yra karingi, jie pešasi dėl vištų ir kovoja už savo išrinktąsias. Ne išimtis ir vištos – vyresnės pavydi jaunesnėms, jaučia konkurenciją“, – pasakoja egzotiškų paukščių augintoja.
O kas gi darosi anksti ryte, kai visi gaidžiai skelbia aušrą? A. Švedarauskienė paaiškina, kad su gaidžiais nesikelia, akis pramerkia tik tada, kai suskamba tikrasis žadintuvas.