6.5 C
Panevėžys
Šeštadienis, 23 spalio, 2021

EBPO vadovas: Lietuva turi mažinti teršalų išmetimus transporte

AutoriusErika Alonderytė (BNS)FotoBNS

Lietuvai nesiimant papildomų priemonių, transporto teršalų išmetimai sparčiai didės, perspėja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormannas (Matijas Kormanas). 

„Transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos teršėjas, išskiria maždaug 40 proc. teršalų. Šiame sektoriuje teršalų išmetimai padidėjo ir be papildomų priemonių jie ir toliau labai greitai didės“, – EBPO aplinkosaugos vertinimo pristatyme pirmadienį Vilniuje kalbėjo M. Cormannas.

Pasak jo, Lietuva turėtų diegti pažangias transporto technologijas, elektrifikuoti geležinkelius.

„Tai žingsniai tinkama linkme, bet siekiant iki 2050 metų turėti klimatui neutralią susisiekimo sistemą, reikia didesnių tikslų, reikia priemonių, kuriomis būtų skatinama pereiti prie darnių judumo formų“, – sakė EBPO vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuva turi vieną mažiausių benzino ir dyzelino akcizų tarp EBPO šalių, be to, dyzelino akcizas yra mažesnis nei benzino, nors jo naudojimas namų ūkiuose ir žemės ūkyje ypač didina taršą.

„Tai sritis, kur Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį, kad namų ūkiams ir pažeidžiamiems subjektams nebūtų užkrauta didelė našta“, – sakė M. Cormannas.

Anot jo, taip pat reikia didinti viešąsias išlaidas aplinkosaugai, kurios nuo 2000 metų sumažėjo ir 2018 metais siekė tik 0,3 proc., palyginti su 0,8 proc. EBPO vidurkiu.

„Labai svarbu, kad  artimiausią dešimtmetį šios srities investicijos turi sudaryti 3 proc. BVP. Numatytos priemonės turi padėti mažinti atotrūkį, bet reikia ir privačių priemonių“, – sakė EBPO vadovas.

Pasak jo, Lietuva turi pasiremti ir savo pažanga atliekų tvarkymo srityje – per mažau nei dešimtmetį šalis didelę atliekų dalį pradėjo perdirbti, tačiau dabar turi mažinti jų susidarymą.

Pasak EBPO vadovo, Vyriausybė turi turėti vieningą požiūrį į atliekų valdymą, reikia geresnio strateginio planavimo ir didesnio visuomenės dalyvavimo priimant aplinkosaugos sprendimus.

M. Cormanno teigimu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2005 iki 2018 metų išaugo 50 proc., pramonėje gerokai sumažėjo anglies dvideginio išmetimų, energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių padvigubėjo ir sudaro 22 proc., tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atliekų išmetimas išliko stabilus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Naftos išsiliejimas Kalifornijoje užteršė paplūdimius, žudo gyvūniją

confident-noyce

Svarstoma galimybė „Rail Baltica“ geležinkeliu važiuoti naktimis

confident-noyce

Svarbiausi trečiadienio įvykiai: grįžtama prie ribojimų klausimų ir siūlymai dėl emigrantų sugrąžinimo

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau