Maždaug trečdalis Žemės sausumo ploto yra dykumos. 20 peoc. iš jų yra smėlėtos, o likusios yra padengtos sniegu ir ledu, akmenimis, moliu ir taip toliau.
Dykumos apibrėžiamos kaip teritorijos, kuriose krituliai yra itin reti, o ir paviršinio vandens beveik nėra. Taip kaip gali būti, kad daugiau žmonių dykumose miršta paskendę, o ne dehidratavę?
Dykumose iš tikrųjų kasmet miršta bent keli žmonės. Tai dažnai būna nepasiruošę keliautojai, paklydę žygeiviai, nuotykių ieškotojai.
Nemažai jų miršta iš troškulio, patyrę saulės smūgį ar tiesiog perkaitę. Kai kurie dykumų lankytojai miršta ir nuo nuodingų gyvių įgėlimo – juk ten gyvena gyvatės ir skorpionai.
Galiausiai, pakilęs vėjas kelia smėlio audras, vietomis galima surasti ir klampiojo smėlio, o ir pavojus nuskęsti yra realus.
Tai kodėl daugiau žmonių nuskęsta, nei miršta nuo karščio ir smėlio? Labai paprasta – kai vykstate į dykumą, jūs žinote, kad ten bus karščio ir mėlio, todėl keliaujate pasiruošę.
Įsidedate daugiau vandens, nei jums reikia, įsigyjate tinkamus batus, ryšio priemones.
Na, bent jau reikėtų taip daryti. O štai potvyniui pasiruošę tikriausiai nebūsite. 2006 metais Taro dykumoje potvynio metu žuvo 130 žmonių. 2015 metais panašiomis aplinkybėmis žuvo 18 žmonių Arizonoje.
