Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga (PKŽNS) ir toliau vykdo projektą, kurio tikslas – suteikti neįgaliems asmenims galimybę naudotis baseinu, sportuoti , išmokti plaukti, prasimankštinti vandenyje. Užsiėmimai negalią turintiems vyksta „Romantic“ viešbučio baseine.
Projekto paraiška buvo pateikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos konkursui ir finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis.
Atliko apklausą
PKŽNS pirmininkas Jonas Dumša džiaugiasi, kad organizacija jau daugiau nei 20 metų rūpinasi Panevėžio krašto neįgaliaisiais, bet ir apgailestavo, jog projekto įgyvendinimą šiek tiek pristabdė pandemija.
„Tačiau labai apsidžiaugėme, kad karantinas leido tęsti projektą, todėl stengiamės neįgaliesiems pasiūlyti kuo įvairesnes ir įdomesnes fiziškai aktyvias bei sveikatai naudingas veiklas. Viena tokių veiklų – plaukimas. Pamenu, kai darėme apklausą, paaiškėjo, kad judėjimo negalią turintiems pakliūti į baseiną praktiškai neįmanoma. Todėl ir nusprendėme suteikti galimybę neįgaliesiems mokytis plaukti ir sportuoti vandenyje, kur juos prižiūri kvalifikuoti kineziterapeutai ir treneriai“, – pasakojo J. Dumša apie tęsiamą projektą.
Džiaugėsi saugiomis priemonėmis
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas J. Dumša pasakojo, kad neįgalieji džiaugiasi galimybe saugiau ir jaukiai jaustis plaukimo užsiėmimuose.
„Ne vienas neįgalusis pirmą kartą atėjęs privengę lipti į baseiną – juk ne visi moka plaukti. Todėl į projektą įrašėme užsiėmimams baseine reikalingų priemonių – liemenes, vandens paviršiuje padedančius išsilaikyti „makaronus“. Be to, turime įsigiję puikią priemonę – keltuvą, kuris saugiai į baseiną nuleidžia judėjimo negalią turinčius žmones“, – didžiavosi įsigytomis saugiomis plaukimo priemonėmis J. Dumša ir džiaugėsi, kad projekto įgyvendinimo laikotarpyje neįgalieji išmoko plaukti.
Jautėsi nedrąsiai
Dvigubą negalią – negirdi ir negali vaikščioti – turinti Vilma Karaliunaitė pasakojo, kad plaukimo užsiėmimus pradėjo lankyti nuo rugsėjo mėnesio ir jau išmoko plaukti.
„Į užsiėmimus atėjau nemokėdama plaukti. Projektas labai padėjo – išmokau plaukti, o labiausiai padėjo kineziterapeutė. Ji pagelbėjo ir mokė, kaip reikia plaukti. Pirmą dieną buvo labai nedrąsu – bijojau, bet kuo toliau tuo drąsiau jaučiausi vandenyje. Dabar jaučiuosi puikiai ir jau moku plaukti bei nebebijau vandens“, – pasakojo mergina ir teigė, kad plaukimo užsiėmimai pagerino sveikatą.
Susikalba per vertėją
Pasak Vilmos, plaukimo užsiėmimai suteikė daugiau energijos, pasitikėjimo savimi.
„Noriai lankau užsiėmimus. Kuo toliau, tuo labiau noriu ateiti į baseiną ir plaukti. Baseine užsiėmimus lankau daugiau kaip porą mėnesių. Norėčiau, kad projektas nesibaigtų ir galėčiau toliau baseiną lankyti. Labai patogu, o svarbiausia – saugu. Į baseiną nuleidžia keltuvas ir iškelia iš jo. Tai labai geras prietaisas, o be jo man nepavyktų patekti į baseiną“, – gyrė keltuvą V. Karaliunaitė ir džiaugėsi, kad susikalbėti jai padeda gestų kalbos vertėja Sigita Špokauskaitė.
Noras padeda mokytis plaukti
Neįgaliuosius, o taip pat ir Vilmą, plaukti moko kineziterapeutė Rita Kuprienė.
„Dirbti su neįgaliaisiais nėra sudėtinga. Viskas priklauso nuo noro išmokti plaukti. Pradėjusi užsiėmimus lankyti Vilma nebuvo niekada įlipusi į vandenį. Tačiau ji labai norėjo išmokti, todėl labai greitai pradėjo plaukti savarankiškai. Svarbiausia, kad Vilma įveikė baimę, nors baseinas – pakankami gilus“, – pasakojo R. Kuprienė ir prisiminė V. Karaliunaitės pirmas dienas baseine.
Laikė glėbyje ir plukdė
„Teko pasiimti Vilmutę į glėbį ir plukdyti. Paaiškinau, kaip reikia elgtis baseine. Nors Vilma negirdi ir negali kalbėti, bet puikiai supranta tariamus žodžius iš lūpų. Sakiau jai, kad reikia pasitikėti manimi ir kad jos nepaleisiu. Nuo mažų žingsnelių pradėjome, o dabar Vilma jau pati savarankiškai plaukia, moka atsistoti baseine ir užsitverti už baseino krašto. Ir kitiems neįgaliesiems užsiėmimai labai padėjo. Jie tapo stipresni, sveikesni ir judresni“, – aiškino R. Kuprienė ir teigė, kad su neįgaliaisiais nėra sudėtinga dirbti – svarbiausia nugalėti baimes, kurios kausto judesius.
Prižiūri du kineziterapeutai
PKŽNS vadovas J. Dumša priminė, kad plaukti „Romantic“ viešbučio baseine renkamos dvi grupės po 8 norinčius plaukti.
„Todėl turime du kineziterapeutus, kad plaukimo užsiėmimai būtų saugus. Vienas kineziterapeutus prižiūri nuo kranto, o kitas vandenyje. Juk neįgalieji į baseiną atvažiuoja su vežimėliais, kiti sunkiau juda ir jiems reikia pagalbos. Be to, padeda naudotis su įsigytų keltuvu, kuriuo į vandenį gali nusileisti rateliais judantys, sunkiai vaikštantys ar kitokių sveikatos sutrikimų turintys neįgalieji“, – aiškino J. Dumša.
Lanko nustatytu laiku
Panevėžio krašto neįgalieji noriai mokosi plaukti, nes sportuoti, stiprinti sveikatą – visiems pravartu.
„Kadangi užsiėmimai rengiami dviem grupėms, tai viena grupė lanko pirmadieniais-trečiadieniais nuo 12 val., o kita grupė tas pačias dienas nuo 14 val. Kitoms grupėms plaukimo treniruotės antradieniais-ketvirtadieniais, o laikas nuo 12 val. ir nuo 14 val. Norime suaktyvinti užsiėmimus, nes iki metų pabaigos būtina išnaudoti lėšas, skirtas projektui įgyvendinti“, – aiškino J. Dumša.
Plaukimas – geriausia mankšta
Plaukimas – geriausia mankštos forma. Vanduo veikia organizmą temperatūra, kuri mažina raumenų tonusą ir skausmą, gerina kraujotaką. Sistemingai plaukiojant gerėja kvėpavimo sistemos funkcijos, širdies darbas, didinamas atsparumas peršalimo ligoms.
Reabilitologai teigia, kad daugybę negalavimų galima įveikti plaukiojant ir mankštinantis vandenyje. Pratimus baseine gali atlikti ir tie, kurie dėl ligos ar fizinės negalios nepajėgia jų atlikti įprastai, tai išeitis ir tiems, kurie, kaustomi skausmų, vargiai gali išsitiesti ant mankštos kilimėlio salėje. Vandenyje pratimus galima atlikti lengviau nei sausumoje, net ir tuos, kurie salėje ant kilimėlio buvo neįveikiami dėl skausmo ar kitų priežasčių.
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, administruojama Sporto rėmimo fondo, baseino projektą žmonėms su judėjimo negalia.
