Valdančiųjų koalicijos tarybai sutarus, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pritarus, kad pirmasis būstas iš viso neturėtų būti apmokestinamas, socialdemokratės Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė siūlo apmokestinti brangesnį negu 450 tūkst. eurų pagrindinį turtą.
Dvi parlamentarės registravo tokius siūlymus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektui.
Tai jau antra pataisa dėl prabangaus pirmojo būsto apmokestinimo – BFK pirmininkas Algirdas Sysas yra registravęs siūlymą neapmokestinamą ribą nustatyti ties 200 tūkst. eurų.
R. Budbergytė ir O. Leiputė siūlo leisti savivaldybės tarybai nusistatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, bet jis turėtų būti ne mažesnis negu 450 tūkst. eurų. Neapmokestinamąjį dydį viršijančiai turto daliai siūloma taikyti tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., o gautos pajamos atitektų savivaldai.
„Ta suma yra tokia, dėl kurios galima tikėtis, kad pataisai bus pritarta. Tik dėl tos priežasties tą sumą, gana didelę, siūlau“, – BNS penktadienį sakė R. Budbergytė.
Pasak jos, siūlymui pagrindinį būstą apmokestinti nuo mažesnės vertės parlamentarai nepritartų.
„Nenori palaikyti sumų, burba visi“, – teigė parlamentarė, dirbanti BFK.
R. Budbergytė taip pat teigė, kad pirmojo būsto apmokestinimo ir grindų klausimą aptarė su „Nemuno aušros“ frakcija, kuri nusiteikusi prieš pirmojo turto apmokestinimą, nepriklausomai nuo to, kokios jis vertės būtų.
„Preliminariai buvo tokia nuomonė išreikšta, kad jie palaikytų priklausomai nuo sumos. Jeigu suma nebūtų labai žema…“ – kalbėjo parlamentarė.
„Jie patys sutinka, kad nėra gerai, bet tikrai nepalaikytų nei demokratai, nei „aušriečiai“, o ir mūsų (socialdemokratų – BNS) vienmandatininkai (nepalaikytų – BNS) tokių sumų kaip 100 tūkst. ar 200 tūkst. eurų“, – pridūrė R. Budbergytė.
Pakeitimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio Seimas ketina priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
BFK pagrindiniu gyvenamuoju būstu siūlo laikyti ne tik gyvenamąjį pastatą, kuriame NT savininkas būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą, bet ir negyvenamąsias patalpas kurorto statusą turinčiuose miestuose. Tokią pataisą pateikė visų trijų valdančiųjų frakcijų atstovai.
Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.
Antrąjį ir bet kurį kitą nekomercinį žmogaus būstą (ne pagrindinį gyvenamąjį būstą, kur deklaruota gyvenamoji vieta) dabar siūlo apmokestinti pagal vertę: tarifą nustatytų valstybė, o pajamos iš šio mokesčio atitektų Gynybos fondui.
Būtų neapmokestinama antro ir kito turto vertė, siekianti iki 50 tūkst. eurų.
50 tūkst. eurų viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,4 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,6 proc., o viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc. tarifas.
Komitetas balsavo ir dėl penktojo tarifo, kurį pasiūlė A. Sysas. Nutarta 1 mln. eurų viršijančią turto vertę apmokestinti 2 proc. – toks tarifas galioja ir dabar.
BFK taip pat pritarė, kad masinis turto vertinimas, pagal kurį skaičiuojamas NT mokestis, būtų atliekamas kas trejus metus, o ne kas penkerius kaip dabar.
