Pirmoje šių metų pusėje, pažymėtoje koronaviruso pandemija, daugybė šalių taip pat stokojo saulėtų dienų.
Tačiau dvi Europos valstybės paskelbė, kad šių metų pavasaris joms atnešė rekordinį kiekį saulėtų valandų.
Nei vieni kiti metai (per visą stebėjimų istoriją) Jungtinėje Karalystėje arba Vokietijoje nepasižymėjo tokiu saulėtu pavasariu, koks buvo fiksuotas 2020 metais, informuoja accuweather.com.
Jungtinėje Karalystėje, Velse, Britanijoje, Škotijoje ir Šiaurinėje Airijoje – kiekvienoje jų fiksuotas naujas bendras sezono saulėtų valandų rekordas, tuo tarpu Anglija ir Velsas šią gegužę užregistravo naują mėnesinį saulėtų valandų rekordą.
Kaip skelbia „The Met Office“ – Jungtinės Karalystės Meteorologijos tarnyba, per visą sezoną šalyje iš viso fiksuota 695,5 saulėtų valandų, o tai yra daugiau nei 100 valandų daugiau nei bet kurį kitą pavasarį per visą stebėjimų istoriją, siekiančią 91 metus.
Dar daugiau sezoninių rekordų buvo viršyta Vokietijoje. Kai kuriose šalies vietose šį pavasarį susidurta su beveik 800 saulėtų valandų, skelbia „Deutscher Wetterdienst (DWD)“, remdamasis Vokietijos nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis.
DWD skelbia, kad balandis registruotas kaip saulėčiausias ir trečias pagal sausumą mėnesis nuo stebėjimų pradžios 1881 m.
Meteorologijos tarnybos Nacionalinio klimato informacijos centro vadovas. „Jungtinės Karalystės saulėtų valandų rekordo viršijimas yra vienas dalykas, tačiau to viršijimas daugiau nei 70 valandų yra visiškai išskirtinis,“ – teigė jis. „Pavasario saulėtų valandų skaičiai ekstremaliai neįprasti būtų netgi vasaros kontekste ir tik trys kitos vasaros šiuo metu viršytų 2020 metų pavasario saulėtų valandų skaičių.“
Anot McCarthy, pagrindinė saulėtų orų Jungtinėje Karalystėje priežastis buvo aukšto slėgio periodas, kuris sumažino debesų ir lietaus formavimąsi virš regiono.
Kita „Twitter“ paskelbta teorija, kuria dalinosi „Seradata“ – palydovinių duomenų bazės ir duomenų analizės kompanija, sieja išaugusį saulėtų dienų skaičių su sumažėjusiu kelionių oru skaičiumi.
Klausimas, ar lėktuvų paliekami inversijos pėdsakai turi tiesioginio ar netiesioginio poveikio saulės kiekiui, kuris pasiekia tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė ar Vokietija paviršių, yra ginčytinas, tačiau ankstesni tyrimai parodė, kad pandemijos metu išaugęs saulės šviesos kiekis gali turėti gyvybes gelbėjančio poveikio.
Tiek Airijai, tiek Vokietijai, kurios yra įsikūrusios panašioje geografinėje platumoje tarp 47 ir 55 laipsnių į šiaurę nuo pusiaujo, šio pavasario rekordiniai saulėtų valandų skaičiai suteikė tobulą katalizatorių natūraliam vitamino D kūrimuisi žmonių organizmuose.
Vis dėlto, nors papildoma saulės šviesa galėjo pakelti vitamino D lygius ir suteikė papildomų dienų, kurių metu buvo galima mėgautis laiku, leidžiamu gryname ore, tačiau tai taip pat reiškia ir sumažėjusį bendrą lietaus kritulių kiekį.
Anot Meteorologijos tarnybos, šis pavasaris buvo penktasis pagal sausumą Jungtinėje Karalystėje, o Anglijoje registruotas sausiausias gegužės mėnesis per visą stebėjimų istoriją.
Šis sausų orų periodas taip pat sudavė stiprų smūgį upių ir tvenkinių vandens lygiams.
„Tai išskirtiniai laikai ir rekordiškai sausi orai yra galingas priminimas, koks brangus gamtos turtas yra vanduo,“ – sakė „Water U.K“ vyriausioji pareigūnė Christine McGourty.