Mikroplastiko yra visur. Šie mažyčiai plastiko fragmentai gali būti aptinkami visuose vandenynuose, jie prasiskverbia į čia gyvenančius gyvūnus, mūsų valgomą maistą.
Jo plitimas apima nuo aukščiausių pasaulio viršukalnių iki pačios gyvybės pradžios. Neapsaugoti net patys atokiausi Žemės poliariniai regionai ir naujas tyrimas padeda paaiškinti iš kur plinta ši nesibaigianti mikroplastiko banga.
Naujame tyrime, kuriam vadovavo vandenynų taršos tyrėjas Peter Ross iš „Ocean Wise Conservation Association“, Kanadoje veikiančios ne pelno organizacijos, buvo tiriamas mikroplastiko paplitimąas Arkties vandenyne. Teršalų paviršiniame jūros vandenyje mėginiai buvo paimti 71 vietoje visoje Europos ir Šiaurės Amerikos Arktyje, įskaitant ir Šiaurės ašigalį.
Be paviršinių mėginių, renkant mikroplastiką nuo 3 iki 8 metrų gylio, mokslininkai taip pat pavyzdžius rinko ir žemesniuose Boforto jūros gyliuose, į šiaurę nuo Aliaskos ir Kanados, kur mikroplastikas buvo renkamas iš 1015 metrų gylio.
Nors jau yra žinoma, kad mikroplastikai prasiskverbė į pačius atokiausius pasaulio kampelius, tačiau mechanizmai, kurie slypi už jų pasiskirstymo ir taršos masto, išlieka neaiškūs, teigia mokslininkai.
Tam komanda panaudojo „Fourier-transform infrared spectroscopy (FTIR)“ techniką, kad būtų patvirtintas vidutinis Arkties taršos skaičius, siekiantis apie 40 mikroplastiko dalelių kubiniame vandenyno vandens metre, kurių didžiąją dalį sudaro mikroplastiko pluoštai (92,3 procentai) ir trys ketvirčiai jų (73,3 procentai) buvo poliesteris.
Ir tai dar ne viskas.
„Dalelių gausa koreliuoja su ilguma, kuomet beveik tris kartus daugiau dalelių aptinkama rytų Arktyje, lyginant su vakarais,“ – savo tyrime rašė mokslininkai. Kalbėdami apie poliesterio teršalus, jie teigė: „Infraraudonųjų pėdsakų poslinkis iš rytų į vakarus, atkreipia dėmesį į galimą pluoštų nutekėjimą nuo šaltinio.“
Trumpai tariant, mokslininkai mano, kad poliesterio pluoštai į rytinį Arkties vandenyną yra atnešami iš Atlanto vandenyno, o taip pat galimai per atmosferinį transportavimą iš pietų, toliau jiems yrant ir judant į vakarinę Arktį, tuo pat metu besidalinant į mažesnes daleles.
Komandos teigimu, viso to kaltininkas yra tekstilės pluoštas buitinėse nuotekose, kuomet poliesteris ir sintetiniai pluoštai skalbiant atsiskiria nuo rūbų, tuomet patenka į nuotekų sistemas, iš kur teršalai yra transportuojami į vandenyną.
Remiantis tyrėjų skaičiavimais, vienas drabužis per įprastą buitinį skalbimą gali išskirti milijonus pluoštų, o nuotekų valymo įrenginiai per metus į aplinką gali išleisti daugiau nei 20 milijardų mikropluoštų.
„Šie skaičiavimai yra pagrįsti pranešimais apie didžiulius mikropluoštų kiekius, kuriuos namų skalbyklėse išskiria įvairi tekstilė, ir apie sintetinių mikropluoštų dominavimą komunalinėse nuotekose “, – aiškina autoriai. „Nors tolesnės apžvalgos neabejotinai prisidės prie Arkties mikroplastiko šaltinio identifikavimo, mes manome, kad istorinis nuotekų paleidimas Europoje, Amerikose ir Azijoje reikalauja papildomo tiriamojo žvilgsnio.“
Kaip 2018 metų vaizdo įraše aiškino Ross, siekiant kada nors turėti progą sustabdyti šią klastingą grėsmę, yra būtina stebėti iš kur kyla mikroplastiko tarša.
„Kuo daugiau savo aplinkoje ieškome mikroplastiko pavyzdžių, tuo dažniau suprantame, kad esame plastiko dulkių debesyje,“ – sakė Ross. „Kur bepažvelgtume, randame mikroplastikų… mikroplastikų yra visur“.