Vilniaus rajono savivaldybės taryba siūlo dešimčiai gyvenviečių suteikti miestelio statusą, panaikinti per 20 kaimų, keliolika viensėdžių, keturis kaimus atkurti.
„Ši pertvarka žymi reikšmingą pokytį Vilniaus rajono administraciniame žemėlapyje, atspindintį regiono raidą“, – išplatintame Vilniaus rajono savivaldybės pranešime teigė meras Robertas Duchnevičius.
Anot jo, siekiant darnaus vystymosi, ne tik patikslinamos savivaldybės ribos, bet ir suteikiamas miestelio statusas dešimčiai sparčiai augančių rajono gyvenviečių.
Savivaldybė siūlo miestelio statusus suteikti Avižieniams, Juodšiliams, Nemėžiui, Skaidiškėms, Paberžei, Pagiriams, Didžiajai Riešei, Rudaminai, Grigaičiams ir Zujūnams.
Įstatymas numato, kad miesteliais laikomos kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų.
Taip pat norima panaikinti dalį rajone esančių kaimų, viensėdžių, geležinkelio stoties tipo gyvenviečių.
Vyriausybei siūloma panaikinti Bratoniškių, Tarandės, Vidugirio, Makovščiznos, Kuosinės II, Pilkapių, Slabadkos, Kalnuotės I, Kalnuotės IV, Kalnuotės V, Kalnuotės VII, Rėvos, Ryšininko, Ašmenos Kelio, Petručių, Marijampolio, Aukštųjų Karklėnų, Didžiųjų Karklėnų, Popielų, Pupelių, Užupio Karklėnų, Žemųjų Karklėnų kaimus prijungiant prie kitų kaimų ar miestelių.
Pagal teikiamą projektą, tris kaimus – Suktiškių, Skibiškių, Pasadininkų – ir Medžialaukio viensėdį siūloma atkurti.
„Šios vietovės buvo oficialiai panaikintos, tačiau jose dar yra registruoto nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus ir siekiant išvengti administracinės painiavos, planuojama šias vietoves atkurti“, – pranešė savivaldybė.
Anot jos, iš naujo nustatyti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas būtina, nes nepatvirtintos gyvenviečių ribos neretai kerta įregistruotų žemės sklypų ribas ar net pastatus, neatitinka kelių, vandens telkinių ar miškų ribų. Todėl, pavyzdžiui, Nemenčinės mieste neįmanoma užbaigti žemės nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Taip pat gyventojams gali kilti problemų deklaruojant gyvenamąją vietą, atliekant žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto vertinimą.
Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad nustatant gyvenamųjų vietovių ribas pirmiausiai atsižvelgta į registruotų sklypų adresus, stengtasi kuo daugiau tuo pačiu adresu registruotų žemės sklypų prijungti tai pačiai gyvenamajai vietovei.
Tikslinant seniūnijų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas įvertintas ir kraštovaizdžio objektų (vandens telkinių, miškų), kultūros paveldo objektų bei gamtos paveldo objektų išsidėstymas.
„Mūsų pagrindinis tikslas – sukurti aiškią, teisingą ir kiekvienam Vilniaus rajono gyventojui patogią sistemą. Tai reiškia, kad po pertvarkos bus lengviau ir sklandžiau registruoti nekilnojamąjį turtą, teisingai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius bei tvarkyti kitus kasdienius administracinius reikalus. Tai neabejotinai prisidės prie geresnės gyvenimo kokybės rajone“, – tvirtino vicemeras Algis Vaitkevičius.
Galutinį sprendimą dėl gyvenamąsias vietovių teritorijų ribų, naikinimo ir atkūrimo priima Vyriausybė.
