Vyriausybės komisija ketvirtadienį pasiūlė dėl sausros padarinių ūkininkams skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.
Galutinį sprendimą dėl ekstremalios situacijos priims Ministrų kabinetas.
„Teiksime Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu“, – žurnalistams po komisijos posėdžio sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Stichinė sausra šiuo metu yra apėmusi 17 Lietuvos savivaldybių – Alytaus, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Jurbarko, Birštono, Druskininkų, Varėnos, Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų, Joniškio, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Akmenės, Pasvalio ir Jonavos rajono.
Dar keturiose savivaldybėse tęsiasi sausringas laikotarpis kaip pavojingas meteorologinis reiškinys.
Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad užsitęsus sausringam periodui, vasarinių pasėlių derlius Lietuvoje gali būti apie trečdaliu mažesnis nei pernai.
21-oje Lietuvos savivaldybėje, kuriose tęsiasi stichinė sausra arba užsitęsęs sausas periodas yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius, derlius gali būti perpus ar dar mažesnis nei 2017 metais.
Pasak E. Misiūno, Lietuvos įstatymai nenumato teisinio pagrindo kurti kompensacijų fondą dėl sausrų nukentėjusiems ūkininkams.
Jis teigė, kad paskelbta ekstremali situacija leis jiems sumažinti savo įsipareigojimus su žemės ūkio produkcijos supirkėjais.
„Tai leis jiems objektyviai teikti (produkcijos – BNS) tiek, kiek jie pagamino, tiek, kiek jie užaugino, o ne tiek, kiek įsipareigojo“, – sakė vidaus reikalų ministras.
„Kiekvienoje sutartyje yra numatyta, kad jeigu yra force majeure, tai yra galimybė tas prekes, tą žemės ūkio produkciją teikti mažesniais kiekiais“, – pridūrė jis.
Ministras tvirtino, kad Vyriausybė dėl ekstremalios situacijos paskelbimo turėtų apsispręsti kitą savaitę.
Tuo tarpu ekstremali situacija dėl miškų gaisringumo skelbiama nebus. Šiuo metu aukščiausias gaisringumo pavojus fiksuojamas aštuoniose regioninėse miškų urėdijose. Praėjusią savaitę šis skaičius buvo maždaug triskart didesnis.
