Premjerė Ingrida Šimonytė atskleidė mintį, kad rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, mokymą Lietuvos mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba. „Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, būtų mokyklose kuo daugiau, – sakė premjerė. – Manau, kad čia labai geras pasirinkimas. Aš beveliju, kad antras pasirinkimas užsienio kalbos šalia anglų kalbos, kuri yra įprasta, būtų lenkų, o ne rusų“.
Didesnis kalbų pasirinkimas
Premjerė atkreipė dėmesį, kad neturėtų būti sunku rasti lenkų kalbos mokytojų, nes Lietuvoje veikia lenkiškos mokyklos, kur mažėjant mokinių, mokytojai galėtų pereiti dirbti į lietuviškas mokyklas.
„Yra žmonių Lietuvoje, kurie galėtų lenkų kalbą mokyti turbūt daugiau negu turime dabar“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Kita vertus, anot jos, kalbų mokėjimas, tarp jų ir rusų, yra naudingas dalykas.
„Kalbos mokėjimas – ant kupros nenešiojamas dalykas. Aš rusų kalbą išmokau kieme, dar iki mokyklos, nes reikėjo susikalbėti su vaikais. Man tas mokėjimas gyvenime praverčia“, – sakė premjerė.
Tačiau, jos teigimu, mokyklose rusų kalba neturėtų būti vienintelis antros užsienio kalbos pasirinkimas.
„Bet norėtųsi, kad mokykloje, ugdymo sistemoje, už kurią atsakinga valstybė, vaikai turėtų geresnį pasirinkimą negu rusų kalba, vienintelė antra užsienio kalba, kokią tik galime suteikti, kadangi tiesiog neturime pedagogų, kurie galėtų dėstyti kitomis kalbomis. Būčiau visomis keturiomis už tai, kad latvių, lenkų kalbos būtų kaip įmanoma labiau prieinamos kaip antra užsienio kalba“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių. Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.
Priešų kalba – reikalinga
Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė tikino, kad nereikėtų tapatinti rusų kalbos ir rusų tautos.
„Tai nesusiję dalykai. Juk rusiškai kalbama ir kitose šalyse, ne tik Rusijoje. Manau, kad ši kalba naudinga ir reikalinga bei visiškai ją pašalinti iš mokyklų programos – nereikėtų. Žinoma, aš visuomet palaikau mintį, kad reikėtų siūlyti kuo daugiau alternatyvų, jog moksleiviai ir tėvai galėtų rinktis iš daugiau nei vieno ar dviejų pasirinkimų. Mūsų progimnazijoje, šiai dienai, vaikai, kaip antrąją privalomąją kalbą, gali rinktis rusų arba vokiečių kalbas. Populiariausia – rusų. Vokiečių kalbą renkasi vos 3-5 mokiniai iš klasės“, – sakė ji.
Jai antrino ir Panevėžio rajono Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskienė. Moteris pabrėžė, kad žinoti priešo kalbą – naudinga.
„Manau, kad kiekvieno valia rinktis. Juk tikrai didelėje dalyje šalių galima susikalbėti rusų kalba, todėl ji – reikalinga. Be to, žinoti priešų kalbą – naudinga. Šiuo metu mūsų gimnazijoje yra tik rusų kalbos pasirinkimas. Kadaise turėjome ir prancūzų kalbą, tačiau vaikai jos nebesirinko, todėl teko šalinti iš programos. Vis dėlto, planuojame kitais metais vėl sugrąžinti šią užsienio kalbą“, – atviravo A. Kačarauskienė bei pridūrė, kad lenkų kalbos įtraukimas būtų įdomus sprendimas, tačiau ji abejojo, kad Lietuvoje užteks šios kalbos specialistų.
Specialistų trūkumas
Minčiai, kad lenkų kalbos mokytojų Lietuvoje – per mažai, pritarė ir Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.
„Vilniuje tokių specialistų gal ir pakaktų, tačiau abejoju, kad jų būtų pakankamai Panevėžyje ir rajone. Mano nuomone, vietoje rusų kalbos, šias valandas būtų galima išdalinti matematikai ir lietuvių kalbai. Deja, ilgametė patirtis rodo, kad tie 6 metai, kai vaikai mokosi antrosios užsienio kalbos, naudos neduoda, nes mokiniai, geriausiu atveju, įgauna tik pradmenis. Tačiau dažniausiai – neišmoksta nieko“, – tikino pedagogas.
„Valdžia turėtų daryti operatyvius sprendimus, kurių būtų imtasi jau dabar. Taip staiga pašalinti rusų kalbos iš mokyklų tikrai nepavyks, o vietoje jos įtraukti lenkų, dėl specialistų trūkumo, taip pat abejoju, kad pavyks. Visgi, lenkų kalba, manau, tikrai bus reikalinga. Juk tai – vis labiau klestinti šalis. Na, o, apskritai, antrąją kalbą, jei ji bus reikalinga gyvenime, galima išmokti bet kada. Turiu puikių pavyzdžių iš mokinių, kurie įsidarbinę elementarioje degalinėje, pajuto, kad rusų kalba reikalinga ir ją sugebėjo išmokti per kelis mėnesius“, – dėstė R. Baltušis.
Šiuo metu Velžio gimnazijoje, kaip antrąją privalomąją kalbą, galima rinktis rusų, prancūzų ir vokiečių. Rusų kalbą renkasi apie 60 procentų moksleivių.
Pasirinkimo laisvė
Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos vadovas Vidmantas Vilutis išreiškė nuomonę, kad kategoriškai naikinti rusų kalbos nereikėtų.
„Pasirinkimas visuomet turi būti. Juk vaikai turi teisę rinktis. Juolab, kad ir tėvų yra visokių su įvairiomis nuomonėmis. Su mokytojais esame kalbėję, kad būtų įdomu prie antrosios privalomosios kalbos pasirinkimo įtraukti ir ispanų kalbą. Ji – populiari ir ja kalba nemaža dalis pasaulio valstybių. Apie lenkų kalbą pagalvoti neteko, bet tikrai apsvarstytume ir šį variantą. Be to, kategoriškai naikinti rusų kalbą būtų kiek neteisinga tų vaikų atžvilgiu, kurie jau mokosi šios kalbos. Mūsų mokykloje šiuo metu galima rinktis rusų arba vokiečių kalbas. Anksčiau turėjome prancūzų kalbą, bet ji nebuvo populiari. Rusų kalbą renkasi apie 60 procentų mokinių“, – pasakojo V. Vilutis.
