Koronaviruso karantinų metu pasaulio eismo ir pramoninių darbų sukeltos žemės vibracijos sumažėjo perpus.
Socialinė distancija, mažesnis automobilių kiekis keliuose ir turizmo bei kelionių intensyvumo sumažėjimas sukėlė ilgiausią ir ryškiausią seisminio triukšmo tylos periodą per visą tokių stebėjimų istoriją.
Seisminiu triukšmu apibūdinamos žemės vibracijos, kurias sukelia eismas arba sunkioji technika bei natūralūs reiškiniai, tokie kaip žemės drebėjimai ar nepalankios orų sąlygos.
Pasaulinis, žmogaus sukeltas (antropogeninis) seisminis triukšmas nuo praėjusio kovo mėnesio, kuomet šalyse buvo įvesti kovai su SARS-CoV-2 plitimu skirti karantinai, sumažėjo net iki 50 procentų.
Dėl to buvo tyliau net negu priešpandeminių Kalėdų metu, kurios įprastai yra pats tyliausias metų laikas, atsižvelgiant į žmonių sukeltą seisminį aktyvumą.
Patys didžiausi seisminio triukšmo kritimai fiksuoti tankiausiai apgyvendintuose pasaulio miestuose, tokiuose kaip Singapūras ir Niujorkas.
Tačiau seisminio triukšmo kritimai stebėti ir atokiose vietovėse, tokiose kaip Vokietijos Švarcvaldas ir Rundu, esantis Afrikos Namibijoje.
Mokslininkų komandą sudarė ekspertai iš Londono imperatoriškojo koledžo, Oksfordo universiteto ir Šveicarijos seismologinės tarnybos, o jai vadovavo ekspertai iš Belgijos karališkosios observatorijos.
„Visos tos savaitės karantino metu buvo tyliausias laikotarpis, mūsų stebėjimų istorijoje,“ – sakė seismologas John Clinton iš Šveicarijos seismologinės tarnybos, kalbėdamas apie duomenų archyvus, apimančius paskutinius 20 metų. „Žmonių triukšmui nuolatos kylant, labai tikėtina, kad tai buvo tyliausias laikotarpis per labai ilgą laiką“.
Karantinas suteikė žemės tyrėjams galimybę pastebėti natūralius reiškinius, kurie kitu atveju galėtų likti neaptikti, ypač dienos metu, kuomet esama daugiau žmonių sukelto triukšmo.
Ši sąlyginė tyla leido mokslininkams įsiklausyti į anksčiau užmaskuotus žemės drebėjimų signalus, kurie gali leisti aiškiau nei bet kada anksčiau atskirti žmogaus sukurtą ir natūralų seisminį triukšmą.
Tyrimas pateikia pirmus įrodymus, kad anksčiau maskuoti žemės drebėjimų signalai karantino metu miesto seismometruose buvo aiškesni.
„Tai buvo precedento neturinti galimybė,“ – sakė tyrimo autorius Frederick Massin iš Šveicarijos seismologinės tarnybos. „Mes niekaip kitaip negalėtume atlikti tokio pobūdžio eksperimentų.“
Tai galėtų padėti aplinkos mokslininkams rasti būdų prognozuoti artėjančias stichines nelaimes.
„Didėjant urbanizacijai ir augant globalioms populiacijoms, daugiau žmonių gyvens geologiškai pavojingose vietovėse,“ – sakė tyrimui vadovavęs autorius, dr. Thomas Lecocq iš Belgijos karališkosios observatorijos. „Dėl to taps dar svarbiau, nei bet kada anksčiau, atskirti natūralų ir žmonių sukeltą triukšmą, kad galėtume „įsiklausyti“ ir geriau stebėti žemės judėjimą po mūsų kojomis. Šis tyrimas galėtų sužadinti šią naują sritį.“
Mokslininkai naudojosi įrenginiais, vadinamais seismometrais, kad išmatuotų seisminį triukšmą, kuris sklinda lyg bangos ir kurios gali būti sukeltos žemės drebėjimų, ugnikalnių ir bombų, o taip pat ir kasdienės žmonių vykdomos veiklos, pavyzdžiui, kelionių ir pramonės.
Žmonės rėmėsi profesionaliais seismometrais, o taip pat ir vadinamaisiais „civilių seismometrais“, kurie yra kompaktiškesni įrenginiai ir kuriuos galima įsigyti internetu bei įsirengti savo namuose.
Dr. Lecocq su kolegomis apžvelgė seisminius duomenis iš globalaus 268 seisminių stočių tinklo, kuris pasklidęs po 117 valstybių.
Vien Jungtinėje Karalystėje seismometrai yra Londone, Gatvike ir „Truro“ maokykloje Kornvalyje, o taip pat ir Stonhevene, Edinburge, Aberdyne ir Glazge, Škotijoje.
Komanda nustatė, kad karantino metu triukšmo lygiai sumažėjo 185 iš 268 stočių visame pasaulyje.
Nuolatinėje seisminėje stotyje Šri Lankoje, po karantino seisminis triukšmas sumažėjo 50 procentų, kas buvo stipriausias to pavyzdys, kurį komanda stebėjo šios stoties duomenyse, siekiančiuose mažiausiai iki 2013 metų liepos.
Sekmadienio naktimis Niujorko Centriniame parke seisminis triukšmas karantino metu buvo 10 procentų mažesnis nei anksčiau.
Komanda taip pat pastebėjo beveik visuotinį aukšto dažnio seisminio aplinkos triukšmo sumažėjimą, kuris prasidėjo Kinijoje praėjusio sausio pabaigoje, o Europoje ir visame pasaulyje sekė kovo–balandžio mėnesiais.
Pasaulinis seisminio „tylėjimo“ plitimas glaudžiai koreliavo su tuo, kada skirtingose pasaulio šalyse buvo įvesti karantino apribojimai, rodo komandos parengta animacija.
Žmonių sukeltas triukšmas įprastai nuslopsta ramybės periodų metu, pavyzdžiui per Kalėdas, Naujųjų ar Kinų naujųjų metų sutikimo laikotarpiais, o taip pat ir savaitgaliais bei nakties metu.
Vis dėlto, vibracijų nuosmukis, sukeltas koronaviruo karantino apribojimų, „nustelbia net ir tuos, kuriuos stebėjome minėtų laikotarpių metu“, teigia mokslininkai.
Mokslininkai šį antropogeninio (žmonių sukelto) triukšmo ir triukšmo taršos sumažėjimą praminė „antropauze“.
„Tai pirmasis globalus koronaviruso antropauzės poveikio kietai Žemei po mūsų kojomis tyrimas,“ – sakė tyrimo bendraautorius, Dr. Stephen Hicks iš Londono imperatoriškojo koledžo.
Žmonėms priklausantys seismometrai, kurie dažniau matuoja daugiau lokalizuotą triukšmą, pastebėjo didelį kritimą aplink universitetus ir mokyklas aplink Kornvalį ir Bostoną, JAV – triukšmas sumažėjo 20 proc. labiau nei studentų ir moksleivių atostogų metu.
Tokiose šalyse, kaip Barbadosas, kur karantinas sutapo su turizmo sezonu, stebėtas 50 procentų triukšmo sumažėjimas.
Tai sutapo su skrydžių duomenimis, kurie demonstravo, kad kelios savaitės iki oficialaus karantino turistai grįžo namo.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad antropogeninių seisminių bangų laukai veikia didesnes sritis, nei manyta anksčiau, o išvadą patvirtina koreliacijos su nepriklausomo mobilumo duomenimis.