Vykstanti klimato kaita ir kylantis jūros lygis iki 2050 metų gali paveikti vieną milijardą žmonių.
Klimato kaitos neišvengs nei viena pasaulio dalis.
Greitėjantys pokyčiai vandenynuose ir kriosferoje – sniegu ir ledu padengtose Žemės vietovėse, yra vienos dramatiškiausių klimato krizės pasekmių.
Naujoji Jungtinių Tautų ataskaita iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos akivaizdžiai parodo, kad pokyčiai tęsis ir bus negrįžtami net klimatą stabilizavus, rašo phys.org.
Pavyzdžiui, nuo ledo priklausomos poliarinės rūšys, tokios kaip vėpliai ir pingvinai, yra atsidūrusios pavojuje dėl nykstančių jų gyvenamųjų ledo buveinių.
Vis dėlto, didžiausias grėsmes galima suvaldyti drastiškai sumažindami emisijas. Tai žmonėms ir gamtai suteiks daugiau laiko adaptuotis.
Kuomet ekosistemos yra apsaugomos ir atkuriamos, jos toliau palaiko žmonių pragyvenimą ir gerovę bei padeda švelninti klimato grėsmes.
Nesugėbėjimas priimti sprendimų
Ši ataskaita paskelbta po surengto Klimato kaitos viršūnių susitikimo Niujorke, kur didžiausi pasaulio teršėjai nesugebėjo sureaguoti ir prisijungti prie JT Generalinio sekretoriaus kvietimo įgyvendinti ambicingus ir konkrečius planus, kaip būtų galima sumažinti emisijas.
Dr. Stephen Cornelius, vyriausiasis klimato kaitos patarėjas Pasaulio gamtos fonde, sakė: „Mes negalime žaisti su žmonių gyvybėmis. Silpni šalių klimato įsipareigojimai reiškia, kad mes turime didesnę tikimybę įsibrauti ir apvogti Monte Karlo kazino banką, nei apriboti globalų šiltėjimą ties 1,5°C.“
„Politikai negali pakeisti mokslo. Atsižvelgiant į rizikas, lyderiai privalo veiksmų imtis dabar, kad taip užtikrintų pozityvią ateitį mūsų planetai ir investuotų į greitus ir gilius šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų apribojimus bei žymiai padidintų atsparumo ir adaptacijos finansavimą“, – teigė jis.
Dr. Peter Winsor, Pasaulio gamtos fondo Arkties programos direktorius sakė: „Beprecedentis Grenlandijos ir Antarktidos ledynų tirpsmas šiuo metu yra didžiausias indėlininkas į kylantį globalų jūros lygį, kas paveiks šimtus milijonų žmonių.“
„Mes vis dar galime išsaugoti tam tikras kriosferos dalis, tačiau veikti privalome dabar. Egzistuojantys vyriausybių įsipareigojimai kovai su klimato kaita yra neadekvatūs. Keturi milijonai žmonių, gyvenančių Arktyje, susiduria su nykstančiais maisto šaltiniais ir deda didžiules pastangas, kad išsaugotų savo namus nuo nuslinkimo į vandenyną. Poliariniai regionai, jų žmonės ir gyvūnijos rūšys yra priklausomi nuo šiuo metu besiimamų veiksmų“, – tęsė dr. Peter Winsor.
Mokslininkai teigia, kad iki 2050 metų, jūros lygiui pakilus ir dėl šylančio vandenyno pasikeitus žuvų ištekliams, vienas milijardas žmonių, kurie šiuo metu gyvena žemai įsikūrusiose pakrančių vietovėse, bus atsidūrę pavojuje. Tai gali privesti iki plataus masto žmonių migracijos.
Įspėjama, kad visame pasaulyje tirpstantys kalnų ledynai paveiks prieigą prie vandens, maisto produkcijos, energijos gamybos ir ekonominės veiklos greta upių, kas daugybę rūšių pasmerks išnykimui.