Japonijos Kioto miesto sakuros šiais metais savo žydėjimo piką pasiekė kovo 26 d. ir šis laikas yra anksčiausias per 1200 metų stebėjimų istoriją. Kodėl taip anksti?
Remiantis daugiau nei 1000 metų įrašais, kuriuos anksčiau parengė Osakos prefektūros universiteto profesorius Yasuyuki Aono, Kioto sakuros nuolatos, daugiau nei tūkstantmetį, žydėdavo apie balandžio 10–17 d.
Deja, tačiau šis žydėjimo langas pasistūmėjo į priekį. „The Washington Post“ praneša, kad patys garsiausi Japonijos žiedai kiekvieną pavasarį ėmė skleistis vis anksčiau, o mokslininkai šį fenomeną sieja su kylančiomis pasaulinėmis temperatūromis.
Šiais metais žydėjimo pikas pasislinko visu mėnesiu.
„Kioto sakurų žydėjimo įrašai yra nepaprastai vertingi klimato kaitos tyrimams dėl savo ilgo ir didelio žydėjimo jautrumo pavasario temperatūrai,“ – sakė Kolumbijos universiteto tyrėjas Benjamin Cook, kartu paminėjęs, kad šiltesnės temperatūros įprastai reiškia ankstesnį vyšnių sužydėjimą.
Sakuros yra tokios jautrios temperatūrai, kad medžiai Tokijuje sužydėjo netgi rudenį, po to, kai 2018 metais taifūnai čia paskatino šiltesnius nei įprasta orus. Tuo tarpu Aono skaičiuoja, kad nuo 1820 metų Kiotas tapo šiltesnis 3,4 laipsniais pagal Celsijų.
Verta paminėti, kad nors šių metų sakurų žydėjimo pikas buvo ankstyviausias Kiote per 1200 metų, tačiau jis nėra pats ankstyviausias kitų Japonijos dalių atžvilgiu.
Tokijas žydėjimo piką pasiekė kovo 22 d., kas yra trimis dienomis anksčiau už vidutinę datą bei ankstyviausias atvejis nuo 1953 metų.
Tačiau atrodo, kad pasaulinės tendencijos lėtai stumia sakurų žydėjimą į vis ankstesnę metų datą, nepaisant to, kur jos yra pasodintos.
2019 metais Nacionalinės parkų tarnybos mokslininkas Patrick Gonzalez pastebėjo, kad ankstesnė sakurų žydėjimo tendencija matoma tarp sakurų, augančių Vašingtone, ir tai „atitinka žmogaus sukeltą klimato kaitą“.
Sakurų žydėjimas laikomas pasiekęs piką, kuomet sužydi 80 procentų jų žiedų, o tai įprastai nutinka per savaitę nuo pirmųjų žiedų pasirodymo.
Žinoma, prie ankstyvo žydėjimo gali būti prisidėję ir kiti elementai, o ne tik klimato kaita. Anot Gonzalez, „joks tyrimas nėra išanalizavęs visų faktorių“ ir Cook pripažino, kad prie šio reiškinio, tikėtina, prisidėjo ir išaugusi urbanizacija.
Kad ir kaip bebūtų, niekas nepaneigs, kad mūsų šylantis pasaulis yra pats akivaizdžiausias to kaltininkas.