Ekspertai perspėja, kad baltuosius lokius galime prarasti daug greičiau nei manėme.
Išnykimo pavojų kelia kylančios temperatūros ir tirpstantis jūrų ledas, dėl ko lokiai yra priversti persikelti į sausumą, kur maisto ištekliai šiems nepasotinamiems plėšrūnams yra labai riboti.
Badas tarp suaugusiųjų turi katastrofinių pasekmių ateities lokių kartų išlikimui, nes motinos sunkiai geba išgyventi ar gaminti pakankamai riebų pieną, būtiną jų jaunikliams išmaitinti.
Naujasis tyrimas, paskelbtas „Nature Climate Change“, prognozuoja, kad be įsikišimo lokių populiacijos gali visiškai pradingti iki 2100 metų, dėl ko mokslininkai primygtinai siūlo dėti didesnes pastangas anglies emisijų pažabojimui arba kitu atveju ši rūšis vėliau bus pažįstama tik iš istorijos vadovėlių.
Mėgstamiausias baltųjų lokių maistas yra ruoniai. Tai užtikrina, kad lokiai yra pakankamai pasimaitinę ir geba geriau susidoroti su ledinėmis Arkties sąlygomis.
Vis dėlto, ruonių medžioklei baltiesiems lokiams yra reikalingas ledas, nes jo pagalba jie gali pasislėpti, tuo pat metu būdami arti ruonių.
Pastaraisiais metais Arkties jūros ledas tirpo beprecedenčiu tempu, o tai lėmė dėl klimato kaitos kylančios temperatūros.
Grandininė reakcija baltiesiems lokiams toliau klostosi taip, kad nebūnant jiems tinkamo maisto, lokiai yra priversti sugrįžti į sausumą. Kuo ilgiau jie gyvena be maisto, tuo labiau sumažėja jų riebalų ištekliai, kol galiausiai jie peržengia ribą, kuomet suaugę gyvūnai menkai tesugeba išsilaikyti patys save, o ką jau kalbėti apie mažylius savo jauniklius.
Ši riba jau buvo peržengta keliose subpopuliacijose, dėl ko dramatiškai sumažėjo jų jauniklių skaičiai.
Prieš pasiekdami šias nerimą keliančias išvadas, vyriausiasis tyrėjas Péter Molnár ir jo kolegos pasinaudojo modeliais, kurių pagalba nustatė energijos poreikius nevalgantiems lokiams ir kokia badavimo stadija, tikėtina lemtų jų jauniklių, o galiausiai ir pačių lokių mirtį.
Ši informacija buvo suderinta su „Earth Systems Model“ modeliais, kurie naudojasi buvusiais duomenimis, kad prognozuotų neužšalusias dienas šiame regione.
Atradimai pademonstravo, kad riba būtų peržengta 13 baltųjų lokių subpopuliacijose, o tai reprezentuoja iš viso 80 procentų jų populiacijos. Mokslininkai apskaičiavo, kad tai dar iki šio amžiaus pabaigos galėtų privesti iki visos rūšies galo.
Vis dėlto pranešama ne vien tik apie blogas naujienas.
Kuomet modelis buvo valdomas vidutinių emisijų scenarijuje (RCP4.5), tuo metu sugebėjo išgyventi daugiau subpopuliacijų, kas suteikė vilties rūšiai išgyventi gerokai ilgiau nei iki 2100 metų.
Nors modeliai yra pernelyg ribotų pajėgumų, kad galėtų teikti tikslias prognozes, vis dėlto rezultatai pabrėžia žūtbūtinį poreikį imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita ir sustabdant jūrų ledo tirpsmą, kol jie neprivedė šių padarų iki ribos, nuo kurios kelio atgal jau nebebus.