-6 C
Panevėžys
Trečiadienis, 2 gruodžio, 2020

Daugiausiai reklamai feisbuke per rinkimus išleido Darbo partija

AutoriusAustėja Masiokaitė-Liubinienė (bns)FotoFREEPIK.COM

Daugiausiai per rinkimus reklamai socialiniame tinkle „Facebook“ tarp partijų išleido Darbo partija, o tarp partijų lyderių – premjeras Saulius Skvernelis, vedęs „valstiečių“ sąrašą, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga.

TILS duomenimis, nuo rugsėjo 11 iki spalio 10 dienos 532 reklamoms, parodytoms 3245 kartus, partijos ir jų sąrašų vedliai išleido bent 55 tūkst. eurų. Tai sudarė apie 15 proc. visų reklamos internete išlaidų, pateikiamų Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje.

Daugiausiai pinigų reklamai feisbuke skyrusi Darbo partija už šimtą reklamų sumokėjo apie 17 tūkst. eurų. Daugiausiai reklamų – 159 reklamas –paskelbė Socialdemokratų partija, už tai sumokėjusi apie 9 tūkst. eurų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išleido apie 12,6 tūkst. eurų ir paviešino 102 reklamas, Liberalų Sąjūdis už 91 reklamą sumokėjo apie 7,2 tūkst. eurų.

Mažiausiai, apie 7 tūkst. eurų, šiai reklamai išleido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), paskelbusi ir mažiausiai reklamos – 32 pranešimus.

Iš partijų lyderių reklamoms daugiausiai, apie 1,6 tūkst. eurų, išleido S. Skvernelis. Mažiausiai, 142 eurus – socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. TS-LKD sąrašo vedlės Ingridos Šimonytės reklamos kainavo apie 896 eurus, Darbo partijos sąrašo lyderio Vigilijaus Juknos – apie 398 eurus, Liberalų sąjūdžio vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen abiejuose viešuose profiliuose paskelbtos reklamos kainavo apie 170 eurų.

Reklamą dažniau orientavo į moteris

TILS vertinimu, kas penkta reklama galėjo būti tikslinė – orientuota į tam tikrą asmenų grupę.

Visų apmokėtų reklamų analizė parodė, kad partijos ir jų sąrašų vedliai savo reklamomis dažniau bandė pasiekti moteris: keturios iš penkių partijų savo reklamą orientavo labiau į moteris negu į vyrus. Vienintelė Darbo partija vyrų ir moterų auditorijoms skyrė apylygį dėmesį: 50,1 ir 49,9 proc.

Aktyviausiai moteris pasiekti bandė konservatoriai, į šią auditoriją orientavę 64,1 proc. reklamos. Iš partijų lyderių daugiausiai dėmesio moterų auditorijai skyrė G. Paluckas – 61,3 proc.

TS-LKD labiausiai taikėsi į jauniausius rinkėjus nuo 18 iki 24 metų, 25-34 metų amžiaus rinkėjus taip pat bandė pasiekti ir socialdemokratai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis taikėsi į vyresnius, 55-64 metų, rinkėjus.

Visos minėtos partijos, išskyrus „valstiečius“, labiausiai taikėsi į Vilniaus apskritį. Tuo tarpu LVŽS daugiausia bandė pasiekti Kauno apskrities rinkėjus.

Pasigenda dėmesio tikslinei reklamai

TILS pabrėžia, jog svarbu skirti daugiau dėmesio tikslinei reklamai, nes tendencija skirtingą politinę reklamą orientuoti į skirtingas visuomenės grupes įsivyrauja visame pasaulyje. Ši reklama nėra matoma politiko „Facebook“ profilyje bei kitų vartotojų naujienų sraute.

„Nors tikslinė reklama gali padėti pasiekti ir sunkiau pasiekiamas rinkėjų grupes bei kviesti balsuoti, tai taip pat gali tapti priemone dezinformacijai, neigiamai reklamai platinti. Ji beveik panaikina galimybę oponentui atsakyti į kritiką, ji taip pat mažina diskusijos galimybes, riboja matomą turinį be aiškaus žmogaus sutikimo“, – pastebima TILS apžvalgoje.

Pasak organizacijos, Lietuvoje trūksta informacijos apie tokios reklamos naudojimą, nėra žinoma, kaip aktyviai politinės partijos ją taiko.

TILS vadovas Sergejus Muravjovas pažymi, kad politikų kampanijoms vis labiau persikeliant į internetą nematyti tikrojo politinės reklamos masto rinkimų metu.

„Politikų kampanijos vis labiau persikelia į internetą, tad rinkimams turime taikyti naujus skaidrumo standartus. Itin svarbu detaliai skelbti visas politikų išlaidas reklamai socialiniuose tinkluose, iš naujo apsvarstyti, kas yra politinė reklama ir kur ji gali būti skelbiama, bei stiprinti Vyriausiosios rinkimų komisijos pajėgumus sėkmingai rinkimų stebėsenai užtikrinti“, – pranešime sako S. Muravjovas.

Organizacija taip pat ragina Vyriausiąją rinkimų komisiją viešinti daugiau informacijos apie savo vykdomą internetinės reklamos stebėseną, gaunamus ir išnagrinėjamus skundus.

Taip pat siūlo komisijai nusimatyti aiškius rodiklius savo veiklos vertinimui, kurie leistų įvertinti, kaip sėkmingai ji atlieka savo darbą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimas kreipėsi į KT, kad šis pasisakytų dėl Seimo rinkimų rezultatų

confident-noyce

Į Seimą išrinkta beveik 30 savivaldos politikų

confident-noyce

Lietuvoje pristatytas „Facebook Dating“: ar „Tinderiui“ galas?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau