„Meta“ bendrovė, valdanti „Facebook“, pasinaudojo dirbtinio intelekto algoritmu ir atsitiktine tvarka atleido 60 darbuotojų. Šie apie sprendimą sužinojo vaizdo konferencijos metu. Atleistiems darbuotojams tai nesuteikė galimybės su darbdaviu pasikalbėti plačiau, pateikti grįžtamąjį ryšį. Kodėl vertėtų inicijuoti tokį pokalbį paliekant darbovietę ir ką svarbu aptarti?
„Verslo, švietimo ir valstybės institucijose įprasta praktika išeinantį darbuotoją kviesti į interviu, kurio pagrindinis tikslas ‒ gauti naudingą grįžtamąjį ryšį. Darbą paliekančio darbuotojo įžvalgos dažniausiai būna naudingos siekiant gerinti darbo organizavimą, darbovietės kultūrą, rūpintis darbuotojų išlaikymu. Dėl šių priežasčių tokius interviu jau ilgą laiką rengiame ir „Bitėje“, ‒ pranešime žiniasklaidai sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Darbuotojus atleido kompiuteris
Neseniai vaizdo konferencijos metu „Meta“ bendrovė, valdanti „Facebook“, atleido 60 darbuotojų, kuriuos įdarbino stambiausia pasaulyje vadybos konsultavimo įmonė „Accenture“.
Ši įmonė atleistiems darbuotojams nepasiūlė naujų darbo vietų ar perkėlimų. Taip pat nepaaiškino, kodėl mažinamos darbo vietos. Jie sužinojo, jog per dvi artimiausias savaites gali iš naujo kreiptis dėl bet kokio naujo laisvo darbo.
Yra ir daugiau atvejų, kai darbuotojai prarado darbą dėl algoritmo ‒ 2021 m. bendrovė „Xsolla“, siūlanti mokėjimų apdorojimo paslaugas žaidimų industrijai, atleido net 150 savo darbuotojų, nes algoritmas nustatė, kad jie ‒ neaktyvūs ir neproduktyvūs.
Interviu ‒ galimybė suprasti tikrąsias priežastis
Šiuo metu 6 proc. lietuvių naujojo darbo ieško dar tebedirbdami senajame, o iš viso naujos darbo vietos dairosi net 16 proc. tautiečių, rodo „Bitės“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Kiekvienam darbdaviui, siekiančiam išlaikyti talentus ir sumažinti darbuotojų kaitą įmonėje, tampa ypač aktualu suprasti, kokios priežastys lemia darbuotojų apsisprendimą palikti darbovietę. Nuoširdus pokalbis su įmonę paliekančiu darbuotoju padeda geriau suprasti šias priežastis ir imtis veiksmų, kad jas pašalinti. Be to, savo praktikoje esu mačiusi ne vieną atvejį, kuomet toks pokalbis tapo karjeros toje pačioje įmonėje posūkiu“, ‒ sako E. Staniulionė.
Atvejai, kuomet darbuotojas, savo noru palikęs darbo vietą, po kurio laiko sugrįžta dirbti į tą pačią įmonę ‒ nėra tokie reti. „Pokalbio su darbuotoju apie išėjimo priežastis metu, išeinantysis gali atskleisti, kokioms aplinkybėms pasikeitus bei į kokią poziciją įmonėje jis sutiktų grįžti“, ‒ teigia ekspertė.
Svarbu įvertinti perspektyvas
E. Staniulionė pataria tokį interviu su darbuotoju organizuoti ir kai norą palikti darbovietę išreiškia darbuotojas, ir kai tai pasiūlo darbdavys. „Pokalbio metu darbuotojui rekomenduoju įvardinti tiek darbovietės pliusus, tiek minusus. Darbdavys šią informaciją gali panaudoti veiklos efektyvinimui, mikroklimato bei kitų aspektų gerinimui“, ‒ pataria E. Staniulionė.
E. Staniulionė atkreipia dėmesį, jog tokio pokalbio metu be galo svarbu pagalvoti ir apie ateities perspektyvas. „Tai gali tapti ne tik puikia proga pasidalinti konstruktyviais pastebėjimais, tačiau pokalbį galima išnaudoti ir kaip galimybę gauti vadovo rekomendaciją bei įžvalgų apie savo indėlį įmonėje, kurios bus naudingos ieškant kitos darbo vietos“, ‒ teigia ji.
