Tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų diagnozių skaičius pernai augo ir viršijo ikipandeminį lygį, tačiau mažėjo tokių ligų sukeltų mirčių, rodo antradienį paskelbti Higienos instituto duomenys.
2022-aisiais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 884 sergantys asmenys, kai užpernai – 844.
Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (638,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (141,8 atvejo), alkoholinė kepenų liga (119,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (86 atvejai 100 tūkst. gyventojų).
Lyginant su 2021–aisiais, su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis pernai sirgo daugiau Lietuvos gyventojų.
Alkoholio sukeltos polineuropatijos atvejų padaugėjo 19,2 proc., alkoholinės kepenų ligos – 18 proc., lėtinio alkoholizmo – 11,1 proc., alkoholio toksinio poveikio – 9,8 proc., nervų sistemos degeneracijos, sukeltos alkoholio, – 9,5 procentais.
Kaip rodo duomenys, vyrai tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis sirgo 3,5 kartų daugiau nei moterys. Didžiausias ligotumas nustatytas 50–54 metų amžiaus grupėje (tarp vyrų ir tarp moterų).
Kaimo gyventojų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 1,4 karto viršija miesto gyventojų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 45–49 metų amžiaus grupėje, o miesto gyventojų – 50–54 metų amžiaus grupėje.
2022 metais 530 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai – 148 žmonėmis mažiau nei užpernai. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (51,3 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (24,7 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (8,7 proc.).
Išankstiniais duomenimis, pernai vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 2,7 karto viršijo moterų.
2022 metais dėl šių ligų 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18,1 mirusiojo, 2021 metais – 23,4.
Beveik trečdalį nusikaltimų padarė neblaivūs asmenys
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2022 metais 31,2 proc. (9 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Lyginant su 2021–aisiais, šis skaičius sumažėjo 400 arba 4,2 procentais.
Policijos departamento duomenys rodo, kad pernai kas vienuoliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 324 (2021 metais – 333) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 41 žmogus, sužeistųjų skaičius siekia 462.
Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 15 žmonių, sužeista 216. Neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių 2022 metais, lyginant su 2021 metais, sumažėjo 2,7 proc., neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 4,9 procentais.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos, pernai dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 34 asmenys, iš jų penki buvo neblaivūs. 2021 metais dėl nelaimingų atsitikimų žuvo 49 žmonės, dešimt iš jų buvo neblaivūs.
