Nors Lietuva pirmauja Europoje jaunų žmonių turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičiumi, ne visada įgytas mokslas yra kokybiškas ir suteikiantis kompetencijų, sako darbdavių atstovai. Tad baigusieji universitetus, dažnai neranda darbo ir papildomai renkasi mokslus profesinio rengimo centruose. Pastarųjų vadovai teigia, kad profesinis mokslas populiarėja ir yra orientuotas į darbo rinką.
Nors apie profesines mokyklas kadaise kurti anekdotai, daugelis tėvų ir net mokytojų neklusnius vaikus gąsdindavo šiomis mokymo įstaigomis, šiandien profesinio rengimo centrai išgyvena renesansą. Jas renkasi vis daugiau būsimų amato meistrų.
Profesinio rengimo centrai orientuojasi ne tik į mokiniui suteikiamas teorines žinias, tačiau ir praktiką. Tad pasak, Panevėžio profesinio rengimo centro direktoriaus Broniaus Sadulos, tai suteikia galimybę, auklėtiniams įgyti realiai darbe reikalingų žinių ir įgūdžių bei paruošti darbo rinkai reikalingus specialistus.
Dauguma mokinių profesinio rengimo centrus renkasi dėl trumpiau trunkančių mokslų. Tačiau tai nereiškia, kad nukenčia ir dėstomų profesijų dalykai. Kaip teigia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, dažnai, aukštojo mokslo įstaigą baigusį studentą, tenka po studijų dar papildomai mokyti, o su baigusiais profesines mokyklas situacija kitokia.
Neretai pasitaiko, kad tam tikras specialybes įgiję studentai, neturi reikiamų pažymėjimų, tad darbdaviai būna priversti siųsti juos atgal į mokymo įstaigas arba tam tikrus kursus ir tuo pat metu mokėti atlyginimą už darbą, nors studentas realiai nedirba. Pasak Panevėžio PPAR prezidento, tai neturėtų būti darbdavio galvos skausmas.
Dažnai netgi pabaigę universitetus, studentai eina mokytis į profesinio rengimo centrus. Spėjama, kad per 7 metus, šalyje situacija turėtų pasikeisti ir profesinio rengimo centrai turėtų sulaukti dvigubai daugiau norinčiųjų juose mokytis.
