Darbo lankstumo indekse Lietuva šiemet pakilo viena pozicija

Tarptautiniame Darbo lankstumo indekse, vertinančiame šalių darbo santykius reglamentuojančius įstatymus, Lietuva šiemet pakilo viena vieta aukštyn iki 14-tos pozicijos.

Pernai Lietuva buvo 15-oje, užpernai – 27-oje vietoje, pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

LLRI ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, po šuolio aukštyn, prieš porą metų priėmus naują Darbo kodekso redakciją, šiemet pokyčių, keičiančių Lietuvos poziciją indekse, nevyko.

„Vienu laipteliu aukštesnę poziciją lėmė tik tai, kad žemyn nukrito iki šiol Lietuvą lenkusi Italija. Bendrame ES ir EBPO valstybių kontekste pagal daugumą kriterijų Lietuva vis dar išlieka per vidurį“, – pranešime sakė K. Mickutė.

Pasak jos, Lietuvai kilti aukščiau neleidžia tai, kad šalyje didesnės nei daugelyje šalių išeitinės kompensacijos, didesni privalomi priedai už viršvalandžius, darbą nakties metu ir poilsio dienomis, privaloma pasiūlyti kitą darbo vietą atleidžiamam darbuotojui, kai jo funkcija tampa perteklinė.

Indekse vertinama 41 šalis, priklausanti Europos Sąjungai (ES) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).

Daugiausia laisvės darbuotojams tartis su darbdaviais yra JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Airijoje, kur lanksčiausiai reguliuojamos terminuotos sutartys, priedai už nestandartines darbo valandas, leidžiama lanksčiai tartis dėl viršvalandžių, darbo nakties metu ir poilsio dieną.

Griežčiausiai darbo santykius reguliuojantys įstatymai yra Prancūzijoje, Liuksemburge ir Meksikoje.

„Darbo santykius reguliuojantys įstatymai turi būti tokie, kad nepakištų kojos ir ekonomikos lėtėjimo metu – tokiomis aplinkybėmis lankstumas tampa ypač svarbus. Deja, dažnai darbuotojų apsauga pateisinami ypač griežti reguliavimai, kurie gali turėti priešingą poveikį – mažinti šalies konkurencingumą, kartu ir investicijas. Tik investicijos ir verslo plėtra sukuria naujas darbo vietas, didina darbuotojų atlyginimus, gerina kitas darbo sąlygas ir stiprina darbuotojų derybines galias“, – pranešime sakė instituto laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė.

Institutas indeksą sudarė kartu su partneriais Lenkijoje, Estijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje pagal Pasaulio banko metodologiją ir kasmet skelbiamus „Doing Business“ duomenis.

Indekse vertinama apie 30 Pasaulio banko renkamų darbo santykių reguliavimo rodiklių: darbo laiko, samdos ir atleidimo taisykles numatančių įstatymų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Verslas: Lietuvos ekonomiką palaiko įdarbinti užsieniečiai

confident-noyce

Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai

confident-noyce

Apklausa: darbdaviai įvardijo ryškėjančius personalo elgsenos pokyčius

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau