Dantų balinimas: pasitikrinkite savo žinias

Dantų balinimas – viena iš geidžiamiausių grožio procedūrų. Kita vertus, visuomenėje vis dar sklando daug nepagrįstų mitų apie dantų balinimą. Neteisinga informacija žmonių neatgraso nuo noro turėti spindinčią šypseną, tačiau paskatina vengti profesionalaus dantų balinimo ir pasikliauti neefektyviomis, o kartais – net ir pavojingomis „liaudiškomis“ priemonėmis.

Lietuvos burnos higienistų sąjungos vadovė Danguolė Mieldažienė ir prekės ženklo „Signal“ vadovė Marit Soha aptarė populiarius įsitikinimus apie dantų balinimą – būtinai perskaitykite juos, jei vis dar tikite, kad gražia šypsena džiaugsitės pasinaudoję valgomąja soda ar vandenilio peroksidu.

1. „Dantis puikiai balina dantų pastos ir kitos balinamosios priemonės, skirtos naudoti namų sąlygomis“. Tai yra tiesa. Šiandien rinkoje yra labai efektyvių ir 100 proc. saugių priemonių, skirtų naudoti namuose. Tačiau turėkite galvoje, kad ir šiomis priemonėmis privalote naudotis saikingai. Visada pasitarkite su burnos higienistu arba odontologu – tik jie galės pasakyti, ar jūsų dantis apskritai galima balinti.

2. „Dantų balinimo procedūros pažeidžia emalį“. Ne, jei atsakingai laikysitės gydytojų nurodymų ir nesavivaliausite. Šiuolaikinės profesionalios dantų balinimo priemonės atitinka griežtus ES reikalavimus ir neturi neigiamos įtakos emaliu. Tačiau dantis būtina balinti prižiūrint profesionalui – tai garantuos, kad bus parinktos tinkamos priemonės ir saugus jų kiekis. Beje, nuolatinis dantų balinimas ir daugelio skirtingų procedūrų naudojimas siekiant įspūdingų rezultatų dantų emaliui tikrai gali pakenkti, tad balta šypsena džiaukitės saikingai.

3. „Dantų balinimas sukelia dantų jautrumą ir net yra skausmingas“. Po dantų balinimo procedūrų dantys gali tapti jautresni, tačiau šis poveikis bus juntamas tik trumpą laiką. Paprastai su tokia problema susiduria tik tie pacientai, kurie jau anksčiau skundėsi jautriais dantimis. Beje, dantų balinimo procedūra neturi būti skausminga – yra specialių priemonių, kurios užtikrina, kad balinamoji priemonė nesilies su dantenomis ir nesukels jokių nemalonių pojūčių.

4. „Dantų balinimas gali tapti vėžio priežastimi“. Ne. Kol kas nėra jokių mokslinių įrodymų, kad dantų balinimo procedūros gali būti siejamos su vėžiniais susirgimais. Tai nereiškia, kad dantis galite balinti be perstojo. Taip pat nerekomenduojama dantų balinimo procedūrų atlikti paaugliams.

5. „Dantis galima išbalinti natūraliomis priemonėmis – valgomąja soda ir citrinos sultimis“. Šiomis priemonėmis žmonės naudojosi seniau – kai dar nebuvo tam skirtos dantų pastos. Minėtus produktus galite naudoti buityje, gamindami maistą, tačiau jie visiškai netinka burnos priežiūrai. Taip net galite sau pakenkti – rūgštys ardo danties emalį. Tuo tarpu soda ir vandenilio peroksidas gali sukelti bakterinį disbalansą burnoje ir smarkiai pažeisti dantenas bei dantų paviršių.

6. „Dantų balinimo procedūros užtenka kartą – dantys lieka balti visą laiką“. Deja, bet ne. Viskas priklauso nuo kasdienių jūsų įpročių – dantys greičiau tamsėja jei rūkote, vartojate daug kavos, arbatos ar raudonojo vyno, maisto produktų, dažančių dantis. Su laiku dantų spalva taps tokia pati, kaip ir iki balinimo procedūros. Jei norite, kad dantys ilgiau išliktų balti, bent kartą į pusmetį apsilankykite pas burnos higienistą – jis pašalins dantis bjaurojančias apnašas. Naudokite kokybišką balinamąją pastą. Beje, pabandykite dažančius gėrimus gerti per šiaudelį – tai taip pat padeda dantis išlaikyti baltesnius.

7. „Žvaigždės nuolat balina savo dantis, dėl to jie tokie spindintys“. Tikrai ne visada. Akinamai baltą šypseną modeliams ir TV žvaigždėms dažnai suteikia ne dantų balinimas, o estetinis dantų protezavimas.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau