Naktinis dangus Šiauriniame pusrutulyje padovanos gražų reginį – prapliups Lyridų meteorų lietus.
Prognozuojama, kad piko metu dangų skros nuo 10 iki 20 meteorų.
Lyridų meteorų srautas aplink mūsų planetą vyrauja jau 2700 metų ir tai vienas seniausių meteorų lietų istorijoje. Žemei jis „smogia“ apie balandžio 16 d. ir tęsiasi iki balandžio 28 d.
Kada numatomas pikas?
Srauto pikas bus fiksuojamas prieš pat aušrą, nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto, balandžio 23 d.
Kaip stebėti meteorus?
Meteorų stebėjimui nereikia jokios ypatingos įrangos, tik kantrybės ir šiltesnių rūbų vėsią naktį.
Taip pat reikėtų susirasti kuo tamsesnį dangų, kad nebūtų jokių pašalinių šviesos šaltinių.
Meteorai pradės skrieti maždaug nuo vietos aplink ryškiausią Lyros žvaigždyno žvaigždę.
Kaip meteorai formuojasi?
Meteorai formuojasi, kuomet meteoroidas, nuo asteroido atskylantis kosminių uolienų tipas, patenka į Žemės atmosferą. Ją kirtusi kosminė nuolauža subyra į tai, ką mokslininkai vadina „meteoru“ ir tuomet, dėl trinties, jis suyra ir danguje pasirodo ryškios šviesos blykstelėjimų pavidalu.
Dėl jų išvaizdos, šiuos šviesos ruoželius kai kurie žmonės vadina krentančiomis žvaigždėmis, tad verta sugalvoti ir vieną kitą norą. Kodėl ne?
Kas yra Lyridų meteorai?
Lyridų meteorai yra nedideli uolienų gabalai, atskilę nuo Thatcher kometos – ilgojo periodo kometos, kuri aplink Saulę apskrieja kartą per 415 metų.
Thatcher kometos kelią Žemė kerta kasmet, apie balandžio mėnesį. Mūsų planeta patenka į „kometos trupinių ruožą“, o tai ir sukelia metorų lietų.
Lyridų meteorai turi savybę po savęs palikti išsilaikantį šviesos kelią – jonizuotų dujų virtinę, kuri spindi dar kelias sekundes po meteoro praskriejimo.
Kas yra meteorų „audra“?
Kartas nuo karto meteorų srautas išsivysto į audrą, kuomet per valandą nukrenta ir iki 1000 meteorų. Tokie atvejai yra reti ir sunkiai prognozuojami.
NASA meteorų ekspertas Bill Cooke teigia, kad tokius „protrūkius“ vieną nuo kito skiria mažiausiai 30 metų.