Dalis Lietuvos ortodoksų kunigų pradeda ruošti kreipimąsi į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.
„Kreipimąsi šiuo metu rengiame. (…) Bus atskiras dvasininkų ir tautinių bendrijų kreipimasis ir valdžios kreipimasis su parama mums“, – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru sakė vienas iš atleistų ortodoksų kunigų Vitalis Dauparas.
Kiek galėtų trukti šis procesas, nėra aišku, tačiau manoma, kad tikinčiųjų bendruomenei išreiškus palaikymą, kunigų prašymas turėtų būti patenkintas gana greitai.
Praėjusią savaitę Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir V. Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės.
Dvasininkai tvirtino pasitraukę iš pareigų, nes jaučiantys sąžinės konfliktą, kai Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas remia Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, o Maskvos priešininkus Ukrainoje vadina „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.
V. Dauparo teigimu, šis atsiskyrimas prasidėjo jau gerokai seniau ir yra „sąžinės procesas“.
Kunigas neslėpė, jog tarnaudamas ortodoksų bažnyčioje daugelį metų tiesiog užmerkdavo akis į girdimus ortodoksų bažnyčios vadovų pasisakymus, tačiau „atėjus baisiam dalykui kaip karas, kur žūsta nekalti žmonės, sąžinė neleidžia taikstytis ir užmerkti akis“.
Pasak V. Dauparo, ortodoksų bažnyčioje prasidėjo susiskaldymo, bet ne skilimo procesas.
„Visų pirma norime pabrėžti, kad tai nėra ortodoksų bažnyčios skilimas, ką stengiasi pavadinti kolegos kitoj pusėj, nes schizma būtų atskyrimas, atskilimas bažnyčios kaip tokios, kūrimas kažko naujo, bet mes nei norime, nei svajojame tai daryti“, – sakė V. Dauparas.
Anot jo, prisijungimas prie kito vyskupo nėra skilimas, o vidinis procesas, kai pereinama ne iš anksto suplanavus, o „vedami to kas vyksta, varomi, vejami lauk tos ideologijos, kuri, deja, Maskvos patriarchatą yra apėmusi“.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį po susitikimo vis dėlto sakė matantis tai kaip bažnyčios skilimą.
„Tai, kas vyksta bažnyčios viduje, susidorojimas su dalimi kunigų, mano asmenine nuomone, kaip skilimas stačiatikių cerkvės“, – sakė R. Šimašius.
„Raginu pažiūrėti rimčiau į tuos dalykus. Man kaip Lietuvos piliečiui apmaudu, kad Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės laikus menančios cerkvės priklauso neteisėtai organizacijai, kuri inicijuoja karą ir taikių gyventojų žudymą. Mano siūlymas sugrįžti į laikus iki 1686 metų, kai stačiatikių cerkves perėmė Maskvos patriarchatas, tam visos prielaidos yra“, – sakė meras.
Anot jo, apie tai turėtų kalbėti istorikai, bažnytinės ir civilinės teisės specialistai.
Šią savaitę Lietuvos metropolitas Inokentijus šiuos kunigus apkaltino sąmokslu – kad jie kuria planus „pereiti į Konstantinopolio patriarchato jurisdikciją“.
2018 metais panašiai pasielgė dalis Ortodoksų bažnyčios Ukrainoje, ji dvasininkų atsiskyrė ir įkūrė Konstantinopolio patriarcho pripažintą Rusijai nepavaldų Ukrainos ortodoksų patriarchatą. Dėl to Maskvos patriarchatas nutraukė bendrystę ne tik su jais, bet ir su Konstantinopolio patriarchu.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Bendruomenei vadovauja Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas.
