Daliai savivaldybių nesutinkant su naujais reikalavimais gimnazinių klasių formavimui, Švietimo ministerija žada tęsti diskusijas ir ieškoti individualių sprendimų.
„Sutarėme tęsti diskusiją ir galbūt ieškoti tinkamiausių sprendimų toms konkrečioms mokykloms. Ir sutarėm grįžti prie šito klausimo pusės mėnesio bėgyje“, – BNS sakė švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.
Jis drauge su ministre Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį susitiko su mokyklų ir savivaldybių atstovais iš Vakarų Lietuvos, prašančiais atšaukti nuo šių metų rudens įsigaliojančius 2021 metais numatytus reikalavimus III-IV gimnazinių klasių formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje galės būti 21-as.
Išimtys dėl klasių dydžių taikomos tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir tais atvejais, jeigu konkreti mokykla savivaldybėje yra vienintelė.
„Kol kas nuomonė pakankamai kategoriška, vengiama žiūrėti į alternatyvas, kurias siūlo ministerija. Tikrai tų alternatyvų esam pasiūlę ne vieną, bet kol kas matom, kad tikrai nėra gal to visiško konstruktyvumo šitoms alternatyvoms, kurias ministerija siūlo“, – teigė I. Gaižiūnas.
„Galbūt čia toks žemaičių bruožas, nežinau geras ar blogas, tas kategoriškas užsispyrimas. Kartais jis jaučiasi, bet tikrai pokalbis buvo konstruktyvus“, – pridūrė jis.
Pasak viceministro, sprendimai tarp naujajai taisyklei nepritariančių mokyklų ir Švietimo ministerijos privalo būti atrasti iki mokslo metų pradžios.
Kiek anksčiau šį mėnesį maždaug 5 tūkst. žmonių pasirašė rezoliuciją, prašančią atšaukti įsigaliojančius reikalavimus ir įteikė ją Švietimo ministerijai.
Ministerija prašymą atšaukti reikalavimus atmeta ir siūlo mokykloms kitus variantus: steigti kitos gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių, reorganizuoti gimnaziją, prisijungiant prie kitos gimnazijos skyriaus, steigti jungtinę gimnaziją arba leisti registruoti mokinius kitos įstaigos registre, tačiau toliau juos mokyti savo gimnazijos patalpose.
