Vaizdingą maždaug 1 tūkst. hektarų Pakarklės miško dalį Kauno rajone – apie 250 ha, kur įkurtame medelyne auginami vertingi genetiniai sodinukai, siūloma labiau saugoti nuo žmogaus veiklos keičiant ūkininkavimo režimą.
Apie 250 ha miško grupę ketinama pakeisti iš ūkinės į rekreacinę. Tai reiškia, kad čia būtų taikomi griežtesni ribojimai – miške nebebūtų galimi plynieji pagrindiniai kirtimai, o gamtinę brandą nepasiekusiuose medynuose – ir neplynieji kirtimai.
„Jeigu yra pušynas, priklausantis ketvirtai miškų grupei, tai galima kirsti medžius nuo 100 metų, tai antros grupės – nuo 170 metų“, – BNS aiškino Miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus vedėjas Leandras Deltuva.
„Pakeičiam (miško grupę – BNS) ir įsijungia tam tikri veiklos apribojimai“, – BNS teigė Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vytautas Martuzevičius.
Pasak jo, miško paskirtis keičiama gyventojams prašant, tam pritarė urėdija, o Miškų tarnyba padarė išvadą, kad jis atitinka rekreacinių miškų reikalavimus.
Šioje Pakarklės miško teritorijoje yra valstybinio miško medelynas, auginami vertingi genetiniai sodinukai – mokslininkai sukūrė aukštos biologinės vertės genetinę medžiagą, kurios pakartoti neįmanoma, o ją sunaikinus būtų prarasti biologiniai ištekliai.
V. Martuzevičiaus teigimu, didesnės apsaugos miškui imta prašyti, kai verslininkai užsimojo čia plėtoti smėlio ir žvyro karjerą.
„Ten, kur miškas, žmonės nenori, kad būtų telkinys, nes greta jau viskas baigiama iškasti“, – BNS teigė Aplinkos ministerijos specialistas.
L. Deltuvos teigimu, iki 2017 metų ši Pakarklės miško dalis jau buvo rekreacinė. Jis, be kita ko, pabrėžė, kad miško grupės pakeitimas neužkerta kelio karjero veiklai: „Jis tik didina kaštus, nes už gamtinių išteklių gavybą kompensacija į biudžetą būtų trigubinama.“
Jis taip pat pabrėžė, kad verslo siekius stabdo Kauno rajono tarybos 2021 metų balandį ir šių metų kovą priimti sprendimai nepritarti planams plėtoti ūkinę veiklą Pakarklės miške, nes jis – itin vertingas, jame vyksta valstybei reikšmingi moksliniai tyrimai, jis ribojasi su Karklės kraštovaizdžio ir Paštuvos botaniniu draustiniais ir yra Nemuno slėnio miškų grandinės dalis.
Pakarklės miško likimą pernai svarstant Seimo Aplinkos apsaugos komitete Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas teigė, kad miške yra 19 amžiaus medžių fragmentų.
