Juozo Miltinio dramos teatre atidaryta Stasio Kavaliausko paroda „Pažadinta akvarelė“, skirta dailininko 80-mečiui paminėti. Paroda veiks iki gruodžio 17 dienos.
Pasak „A galerijos“ savininko Albino Vološkevičiaus, šiais metais galerijos organizuojamos parodos daug dėmesio skyrė Panevėžio dailininkams.
„Ir ši paroda ne išimtis, nes tai žymaus akvarelės meistro paroda. Akvarelė nėra taip tankiai sutinkama, kaip tapyba. Ji labai reikli: neužtenka būti kūrybingam, jausti liniją, formą, spalvą. Akvarelė reikalauja didelio meistriškumo, norint išgauti tą vaizdą, kuris yra lyg ir tikras, bet tuo pačiu metu lyg ir išnykstantis. Ir ta iliuzija, žaismas, kurį pasiūlo akvarelės meistras, yra užburiantis ir traukiantis. Ir tai, ką regime S. Kavaliausko darbų parodoje, patvirtina, kokią meistrišką akvarelės parodą matome“, – sakė parodos pristatyme jos organizatorius A. Vološkevičius ir pasidžiaugė: „Dėkingas Jauniui ir Jūratei Kavaliauskams, kurie rūpinasi tėvo, uošvio kūrybiniu palikimu, kad jis, kaip ta trapiai atrodanti akvarelė, neišbluktų iš mūsų atminties ir primintų akvarelės meistrą S. Kavaliauską.“
Archyvas didelis
Menotyrininkas Sigitas Laurinavičius parodos atidaryme teigė, kad S. Kavaliauskas tęsė žinomų akvarelės meistrų K. Šklėriaus ir Č. Kontrimo tradicijas. „Jo darbai – vaizdai, motyvai, kurių didžiausias įkvėpėjas – gamta. Galima išskirti keletą svarbesnių temų: Lietuvos gamta, bažnyčios, Lietuvos vėjo malūnai, kelionės. Yra išlikęs didelis archyvas įvairaus formato akvarelės darbų, kuriuos saugo dailininko artimieji sūnus Jaunius ir marti Jūratė. Manoma, kad dar tiek gyvena žmonėse“, – kalbėjo meno žinovas.
Pasak S. Laurinavičiaus, S. Kavaliausko piešiniai ir eskizai vertinami labai palankiai. „Archyve jų sukaupta tiek daug, kad sunku viską aprėpti. Tik dėliodamas darbus pradedi suprasti, koks tai buvo kūrybingas, darbštus ir nuoseklus menininkas“, – kalbėjo menotyrininkas S. Laurinavičius.
Miesto metraštininkas
Dailės žinovo nuomonė, S. Kavaliauską visai pelnytai galima laikyti tikrų tikriausiu Panevėžio dailininku.
„Ir ne tik todėl, – mano S. Laurinavičius, – kad didžiąją savo gyvenimo dalį jame gyveno, ar net dvylika metų dirbo miesto vyriausiuoju dailininku, o pirmiausia dėl to, kad Panevėžys jam buvo tikras kūrybinio įkvėpimo šaltinis. Šiuo požiūriu jis savo kūryba betarpiškai buvo susisaistęs su šiuo miestu. Tiltai, gatvelės, skersgatviai, daugiaaukščių namų ir senų pakiužusių bakūžių kontrastai, miesto panoramos su grėsmingai toliuose rūkstančiais gamyklų kaminais — tai vis ryškiausiai akvarelėse „įsirėžę“ to paties miesto kasdienybės atspindžiai. O kur dar ypatingu emocinės gravitacijos centru dailininkui tapęs Panevėžio centre besistiebiantis viešbutis ir su meile bei pagarba vis įterpiami miesto bažnyčių siluetai. Todėl akvarelės meistrą S. Kavaliauską drąsiai galima vadinti miesto istorijos dokumentalistu, metraštininku.“
Darbai gyvena antrąjį gyvenimą
Žymaus akvarelisto palikimo saugotojai sūnus Jaunius ir marti Jūratė Kavaliauskai sako, kad S. Kavaliausko darbai, bėgant laikui, vis labiau ir labiau atsivers žiūrovui, leisdami geriau pažinti dailininką.
„Smagu parodoje matyti tiek daug S. Kavaliausko talento gerbėjų. Toks įspūdis, kad pats dailininkas dalyvautų parodos atidaryme, nors po jo mirties jau praėjo beveik 13 metų. Pamenu, kaip pats dailininkas sakydavo, kad svarbiausias dalykas, jog dailininko darbai nepaliktų žiūrovų abejingais. Matyti jį dirbant – buvo stebuklas. Tai buvo taip nekasdieniška, o menininku jis išlikdavo ir buitinėse situacijose“, – kalbėjo S. Kavaliausko marti Jūratė.
Anot jos ir sūnaus Jauniaus, nors praėjo 13 metų po dailininko mirties, jis pats gyvena savo darbuose. „O jo darbai dabar gyvena savo antrąjį gyvenimą. Darbai šioje parodoje atgimsta naujam gyvenimui, todėl ir parodą pavadinome „Pažadinta akvarelė“. Paveikslai turi gyventi ir būti žmonėse“, – įsitikinę dailininko palikimo saugotojai J. ir J. Kavaliauskai ir dėkojo galerijos savininkui A. Vološkevičiui bei menotyrininkui S. Laurinavičiui už parodos ekspoziciją.
Biografija
Stasys Kavaliauskas gimė 1935 metais Šiauliuose, nuo 1944-ųjų gyveno Panevėžyje. 1970 m. jis baigė Valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), įgijo menotyrininko specialybę.
1966-1978 metais S.Kavaliauskas dirbo Panevėžio miesto vyriausiuoju dailininku. Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus akvarelininkų sekcijos narys.
Dailininkas nuo 1965 m. pradėjo dalyvauti Panevėžio dailės, o nuo 1966 m. – respublikinėse akvarelės parodose.
Surengė per 40 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Danijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Rusijoje). Jo darbų yra įsigiję Anglijos, Australijos, Danijos, JAV, Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos dailės mėgėjai ir kolekcininkai.
S. Kavaliauskas mirė 2003 m. vasario 13 dieną. 2005-aisiais, praėjus dvejiems metams po dailininko mirties, buvo išleista jo knyga „Senovės lietuvių deivės ir dievai. Mitologinės būtybės“, o 2014 metų pabaigoje dalininko artimieji sūnus Jaunius ir marti Jūratė pristatė albumą „Stasys Kavaliauskas“.
S. Kavaliauskas į Lietuvos dailės istoriją įėjo kaip akvarelės meistras, kūręs subtilius peizažus, įamžinęs miesto malūnus, bažnyčias bei atskleidęs urbanistinį Panevėžio veidą.