19.8 C
Panevėžys
Pirmadienis, 17 birželio, 2024

D. Žalimas įvertino Maskvos sprendimą dėl Sausio 13-osios bylos teisėjų: reikėtų paskelbti arešto orderius Rusijos teisėjams

AutoriusGytis Pankūnas (ELTA)Fotobns
D. Žalimas.

Maskvos teismui nurodžius už akių suimti Sausio 13-osios byloje sprendimą priėmusius Lietuvos teisėjus, teisininkai pripažįsta, kad šiems teisininkams keliauti į Rusiją ir su ja draugiškus santykius palaikančias šalis būtų pavojinga. Advokatė Dovilė Murauskienė mano, jog politikai turėtų kreiptis į tarptautinę bendruomenę dėl Lietuvos teisėjų saugumo, o buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas mano, jog atsakomųjų veiksmų reikėtų imtis pačios Rusijos teisėjų atžvilgiu.

Maskvos Basmannyj rajono teismas rugpjūtį priėmė sprendimą už akių suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį byloje dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje.

Rusijos tyrėjai kaltina Lietuvos teisėjus priėmus „sąmoningai neteisėtą nuosprendį“. Teismas nurodė už akių suimti tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus – Ainorą Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską.

Nuosprendį Sausio 13-osios byloje Vilniaus apygardos teismas paskelbė 2019 metų kovo 27 dieną. Tuomet teismas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kaltais pripažino 67 asmenis, tarp jų – buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, buvusį KGB specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ karininką Michailą Golovatovą ir buvusį Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką.

Teisėjų taryba pasmerkė Maskvos teismo sprendimą suimti Lietuvos teisėjus ir kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę, Europos Komisiją (EK) su prašymu „imtis visų reikiamų ir įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teismų ir teisėjų visokeriopas saugumas“.

Mato kelis paskelbto verdikto tikslus

Eltos kalbintas buvęs KT pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas, profesorius D. Žalimas teigė, kad Maskvos teismo sprendimas nurodyti suimti Sausio 13-sios byloje sprendimą priėmusius Lietuvos teisėjus neturėtų stebinti, mat, kaip priminė teisininkas, minėtiems teisėjams, o taip pat ir ikiteisminį tyrimą dėl Sausio 13-osios įvykių atlikusiems prokurorams byla Rusijoje iškelta jau anksčiau.

„Yra visokių Lietuvos pareigūnų ir kitų asmenų, kurie, jei neteisiami ir neišleidžiami suėmimai jiems, į įvairių sankcijų sąrašus pakliūna. Tai aš čia kažkokios ypatingos ir neprognozuotos grėsmės mūsų teisėjams nematau“, – dėstė D. Žalimas.

„Žinoma, tai yra smerktina, nes už teisingumo vykdymą negali persekioti žmonių. Juo labiau, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad Lietuvos teismai yra neobjektyvūs ir šališki, kad yra pažeidžiami teisingumo standartai“, – pridūrė teisininkas.

Anot jo, sprendimu už akių suimti Lietuvos teisėjus Kremliaus režimas siekia kelių tikslų. Visų pirma, teisininko teigimu, tai yra tam tikra žinutė Rusijos vidaus auditorijai.

„Tai yra skirta savo vidaus auditorijai, siekiant parodyti, kad Rusijos piliečiai neva neteisėtai persekiojami Lietuvoje, kad tai (Sausio 13-osios byla – ELTA) yra politizuotas procesas ir dėl to tie teisėjai pagal štai tokį keistą straipsnį, kurio demokratinėse valstybėse nebūna, tai yra dėl neteisėto nuosprendžio priėmimą, gali būti suimami“, – aiškino buvę KT pirmininkas.

Kaip teigė D. Žalimas, sprendimu teisėjams pritaikyti suėmimą siunčiama ir kita žinia – kad minėtiems asmenims kelionė į Rusiją ir į jai draugiškas valstybes būtų pavojinga.

„Turbūt ne tik Lietuvos teisėjams, bet ir visiems, kurie dirba valstybės tarnyboje, nėra ko į Rusiją važiuoti, nėra ko važiuoti ir į tas šalis, kurios bendradarbiaudamos su Rusija teisinės pagalbos priemonėmis gali suimti asmenis, spręsti ekstradicijos klausimus“, – dėstė pašnekovas.

Pavojinga tampa ne tik Rusijos kryptis

Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos lektorė, teisės mokslų daktarė, advokatė D. Murauskienė tvirtino, kad nebejotinai Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems teisėjams pavojinga būtų šiuo metu vykti į Rusiją ir Baltarusiją, kadangi ten jie galėtų būti suimti.

Advokatė atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija, nors ir nėra Europos Sąjungos narė, yra sudariusi teisinio bendradarbiavimo susitarimus įvairiomis valstybėmis. Taigi, pasak D. Murauskienės, formaliai Rusijos teismo sprendimą suimti Lietuvos teisėjus gali matyti ir tam tikros Europos valstybės. Anot advokatės, sunku pasakyti, kaip kitose šalyse gali būti reaguojama į Rusijos prašymus sulaikyti teisėjus, spręsti jų ekstradicijos klausimą.

„Kad Rusijai teisėjus išduotų Europos Sąjungos valstybė, tai šansų yra mažai, bet tai dar nereiškia, kad valstybė tikrai nevykdys ekstradicijos prašymą. Kol nepradedi nagrinėti ekstradicijos prašymo, nežinai, dėl kokių tiksliai nusikalstamų veikų prašoma asmenis išduoti, kokios yra aplinkybės. Aišku, kai sužinotų, kad tai yra teisėjai, kad jie persekiojami už sprendimo priėmimą, tai netikiu, kad kokia nors Europos Sąjungos valstybės ryžtųsi Rusijai išduoti teisėjus. Bet nepaisant to, tiems asmenims tam tikrų nepatogumų gali kilti. Teisėjai gali bijoti keliauti, jie gali būti sulaikyti, siekiant išsiaiškinti, dėl ko juos prašoma išduoti Rusijai“, – Eltai aiškino D. Murauskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad, tarkime, kai kurie teisėsaugos atstovai, prisidėję prie Sausio 13-osios bylos, iš viso vengia keliauti į užsienį, žinodami, kad Rusijoje jiems iškeltos bylos.

„Kai kurie prokurorai, kurie prisidėjo prie Sausio 13-osios ikiteisminio tyrimo, nevyksta į jokias užsienio šalis“, – sakė D. Murauskienė.

Profesorius D. Žalimas svarstė, kad Lietuvos teisėjams, kuriems Maskvos teismas skyrė suėmimą, be Rusijos ir Baltarusijos krypčių pavojingomis gali tapti ir kai kurios Azijos valstybės.

„Kas iš mūsų gali garantuoti dėl Kazachstano ar Kirgizijos? Tos valstybės kartais parodo savarankiškumą, bet nėra aišku dėl jų saugumo“, – tvirtino teisininkas.

Galimą politikų įsikišimą vertina skirtingai

Advokatė D. Murauskienė teigė mananti, kad Teisėjų tarybos kreipimasis į šalies vadovus, EK dėl Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų saugumo užtikrinimo yra suprantamas ir pagrįstas. Anot jos, politikai turi galių ir tam tikrų priemonių arsenalą, kuris padėtų padidinti teisėjų saugumą, sumažinti jiems gresiantį pavojų būti suimtiems užsienyje.

„Manau, kad galima imtis veiksmų – kad ir elementarus kreipimasis į užsienio šalis per Europolą, Interpolą, per tam tikras tarptautine bendruomenes. Galima būtų išplatinti žinutę, kad yra toks sprendimas Rusijoje priimtas, paaiškinti to sprendimo aplinkybes, priežastis ir paprašyti, kad tokie neteisėti, demokratijos principams prieštaraujantys sprendimai nebūtų vykdomi, eliminuojant grėsmes, kylančias teisėjams. Manau, kad tai būtina padaryti“, – komentavo teisės mokslų daktarė.

Pasak D. Murauskienės, politikams imtis priemonių dėl teisėjų apsaugos šiuo metu, kai Rusija kariauja prieš Ukrainą, yra dar prasmingiau. Anot jos, kalbėjimas apie teisėjų apsaugų tokiam kontekste būtų dar efektyvesnis.

„Ir Sausio 13-osios byla yra susijusi iš esmės su Rusijos agresija. Taigi, kontekstas yra palankus politikams padaryti savo darbą ir apginti tuos teisėjus, kurie Lietuvoje turi garantijas, bet užsienyje jas gali prarasti“, – aiškino advokatė.

Buvęs KT primininkas D. Žalimas savo ruožtu pateikė kitą nuomonę šiuo klausimu. Jo įsitikinimu, politikų pastangos pasmerkti Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus apčiuopiamų rezultatų neduotų.

„Imdamiesi priemonių politinio protesto formomis, priimdami įvairias tarptautinių organizacijų rezoliucijas, net taikydami prieš Rusiją sankcijas, nieko naujo nepasieksime. Galbūt ir galima eilinį kartą tokį gestą padaryti, bet iš principo jokių ypatingų priemonių, kurios būtų veiksmingos, kurios priverstų Rusiją nutraukti tokią veiklą, nėra“, – pažymėjo profesorius.

D. Žalimo įsitikinimu, viena iš efektyvesnių priemonių, norinti pateikti atsaką Kremliaus režimui, galėtų būti Rusijos ir Baltarusijos teisėjų patraukimas atsakomybėn už agresijos nusikaltimus, jų legitimizavimą.

„Mes turime tokį gerą mechanizmą kaip universali jurisdikcija. Reikėtų ją aktyviau taikyti Rusijos ir Baltarusijos teisėjų atžvilgiu dėl agresijos. Tai būtų gal ne atsakas, bet, manau, kad reikia principingą poziciją demonstruoti ir jiems paskelbti tarptautinius arešto orderius. Tai būtų žymiai perspektyviau, jie tokią kalbą suprastų“, – svarstė buvęs KT pirmininkas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Teismui perduota byla dėl kovotojo R. Morkevičiaus nužudymo, kaltinimai pareikšti Estijos piliečiui I. Arakui

confident-noyce

Seksualiniais nusikaltimais prieš migrantus kaltinamą buvusį psichologą T. Kelpšą prokuroras prašo nubausti lygtine bausme

confident-noyce

Nuteistas aplinkosaugininką sužalojęs Kazachstano pilietis

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau