D. Meškauskas prakalbo apie šokių aikštelėje patirtas traumas: „Viskas tik per mano...

D. Meškauskas prakalbo apie šokių aikštelėje patirtas traumas: „Viskas tik per mano aplaidumą“

JP / "TV Topas" nutor.

D. Meškauskas.

Nors šiuo metu dėl šalyje įvesto karantino sporto klubai bei šokių studijos tik palengva grįžta į režimą, tačiau vienas žymiausių Lietuvos šokėjų, savo vardo studijos įkūrėjas Deividas Meškauskas tikina, kad sveikata ir fizine forma svarbu rūpintis nuolatos. Jis ypač atsižvelgia į apšilimo pratimų svarbą, reikiamą maistinių medžiagų kiekį bei organizmo siunčiamus signalus apie sąnarių būklę.

Pasak „Studio DM“ įkūrėjo Deivido Meškausko, šokis – tai meilė, kuria gera dalintis su kitais. Jis nekantriai laukia, kada vėl galės suktis ant parketo, mokyti šio meno kitus, repetuoti svarbiems pasirodymams. Visgi, kiekvienas sportuojantis žmogus privalo laikytis tam tikrų taisyklių, mat net ir gražiausiame judesio mene traumos ir lėtiniai skausmai – neatsiejamas dalykas.

„Man reikia operuoti petį, turiu nugaros išvaržą, bet tai yra tik per mano aplaidumą. Nebuvau pakankamai pasiruošęs – netikslus judesys, raumuo neatlaikė ir to pasekmė yra išvarža. Visi šokėjai turi tų bėdų ir jie puikiai supranta, kad svarbiausia – geras fizinis pasiruošimas“, – teigia Deividas.

BIC

Nors sportiniai šokiai dažnai yra laikomi menišku užsiėmimu, tačiau šioje srityje traumos daug dažnesnės nei futbole. Remiantis Didžiojoje Britanijoje atliktu tyrimu, net 80% šokėjų patiria traumą bent kartą per metus. Iki kraujo nutrintos pėdos ir išvarginti raumenys yra šokių pasaulio atstovų kasdienybė. Tačiau, pasak gydytojų, šokis ar judesio terapijos gali ne tik pagerinti fizinę formą, bet ir psichologinę žmogaus būseną.

„Šokis yra fantastiškas dalykas ir tai vienas iš penkių mano rekomenduojamų būdų žmonėms, kurie nori atsikratyti ligų ir vizitų pas gydytojus. Su šokiu, kaip su bet kokiu sportu, galima palaikyti save geroje nuotaikoje bei gerame fiziniame stovyje, tačiau galima ir įsitaisyti naujų problemų. Žiūrint iš mechaninės pusės, klubas, keliai šokant atlieka savo funkciją, o krūvis nėra didelis“, – teigia ortopedas traumatologas med. m. dr. Regimantas Jonas Žitkauskas.

Gydytojas atkreipia dėmesį, jog tiek sėdimą darbą dirbantiems, tiek fiziškai aktyviems judantiems žmonėms sąnariai vis vien dyla, nes su amžiumi organizme ima lėtėti kolageno gamybos procesas.

Lietuvoje sąnarių ligos yra antra pagal dažnumą nuolatinio neįgalumo priežastis. Sąnarį sudaro sąnarinių paviršių kremzlės ir sąnario ertmė. Ji yra pripildyta sąnarinio skysčio, kuris fizinio krūvio metu sutepa kremzles taip mažindamas trintį. Šiame skystyje gausu hialurono rūgšties, kurios, prasidėjus sąnarių irimo procesui, mažėja, dėl ko skatinamas kremzlių nusidėvėjimas, atsiranda skausmai, uždegimas, sutrinka sąnario funkcija.

„Organizmas prisitaiko prie krūvio. Žmogui, kuris pastoviai juda, regeneracinės savybės pagreitėja, tik svarbu pasirūpinti resursais: kad būtų pakankamas kiekis skysčių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Žinoma, visų elementų žmogus turėtų gauti per maistą, tačiau jeigu jų sunaudojimas yra didelis, kartais tenka mitybą praturtinti maisto papildais“, – sako dr. R. J. Žitkauskas.

R. J. Žitkauskas.

Laimei, sąnario kremzlė yra nuolat atsinaujinanti. Net 70 proc. sauso jos svorio sudaro II tipo kolagenas, tad siekiant atitolinti ir sulėtinti nusidėvėjimo procesą, dar viduramžiais žmonės mitybą papildydavo kolagenu.

Kolageno randama gyvūninės kilmės maisto produktuose, ypač jungiamuosiuose jų audiniuose: kiaulės ar vištos odoje, kaulių sultinyje. Norint organizme turėti pakankamą kolageno kiekį taip pat svarbu gauti ir vitamino C, mat jis skatina kolageno sintezę. Tačiau ne visi esame įpratę nuolat vartoti šiuos maisto produktus, todėl tiek gydytojai, tiek sportininkai, tame tarpe ir šokėjai, savo mitybą papildo maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.

„Tiek aš, tiek mano kolegos, baleto šokėjai, teatro artistai, valandą prieš repeticijas atliekame apšilimo pratimus, kad prikelti raumenis, sužadinti juos dirbti. Be gero apšilimo sportuoti tiesiog negalima, tai yra pavojinga. Taip pat vesdamas pamokas, besiruošdamas, repetuodamas spektakliams geriu daug vandens. Tikiu, kad vanduo yra vaistas numeris vienas. Dauguma sportinių šokių šokėjų, baleto ir teatro artistų vartoja ir maisto papildus, nes kad ir kaip mes besistengtume teisingai maitintis, reguliuoti savo mitybą, visaverčių medžiagų negauname pakankamai“, – teigia Deividas Meškauskas.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.