D. Labanavičius. Ar tikrai turėsime sėkmingai klestinčią ekonomiką?

AutoriusDeividas LABANAVIČIUS (LR Seimo narys, LVŽS šešėlinis ekonomikos ir inovacijų ministras)FotoASMEINIS ALBUMAS
D. Labanavičius.

COVID-19 pandemija stipriai kirto smulkiesiems verslams, sparčiai auga bedarbių skaičius. Esant tokiai situacijai, natūraliai tikiesi, kad Vyriausybė bei valdančioji dauguma planuos, palaikys ir priims sprendimus, svarbius ekonomikos atsigavimui, ypač smulkiųjų verslų stiprinimui.

Tačiau šiuo metu panaudota tik dalis pandemijos valdymui skirtų lėšų. Naujos planuojamos neracionaliai ir nukreipiamos ne ten, kur privalėtų, kad verslai išliktų konkurencingi ir nebankrutuotų, o smulkieji verslininkai kuo greičiau pasiektų ikipandeminį lygį.

Nepasimokėme iš estų

Dar pavasarį buvo pristatytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, kuris abstrakčiomis gairėmis orientuotas išskirtinai į ateitį, naujos kartos technologijas bei inovacijų diegimą. Jau turime įkurtą Kosmoso agentūrą, kai mūsų turizmo, sporto sektorius vos kvėpuoja. Keliausime į kosmosą, kai kone visos kaimo turizmo sodybos dar pavasarį net negalėjo žinoti – veiks jos vasarą ar ne, ir kas jų laukia ateinantį rudenį. Savininkų sporto klubai parduodami, kad būtų padengtos susikaupusios skolos už patalpų nuomą ir kt.

Apmaudu, kad Lietuvoje pasirinkta kryptis eiti tolyn į inovatyvią ateitį, pamirštant tai, kas dabar, čia, šalia stokoja dėmesio. Labiausiai dėmesys atkreiptinas į tai, kad nėra numatyta jokių skubiai pritaikomų priemonių pandemijos pasekmėms kaip įmanoma greičiau pašalinti. Negana to, Vyriausybės numatytos priemonės veržlios inovacijos ekosistemai sukurti neapima šiuo metu dėl pandemijos kenčiančio smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo persiorientuoti į inovatyvių paslaugų ar prekių kūrimą, aktyvų mokslo įtraukimą ir siekį išsaugoti kuo labiau gyvybingus verslus.

Estai, priešingai, stengiasi išnaudoti visas įmanomas galimybes, renkasi netradicinius sprendimus ir laimi. Nepatikėsite, bet estai sugebėjo pavasarį įrodyti visam Europos Parlamentui, kad jų turizmo sektorius taip stipriai nukentėjo, jog gali būti remiamas net 4,5 milijonais eurų iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Fondo, kuris iki šiol nėra skyręs lėšų kovai su COVID-19 pasekmėmis. Taip estai, surizikavę teikti paraišką, sukūrė precedentą naudoti šio fondo paramą.

Kodėl sėkmingu pavyzdžiu nepasinaudojome ir mes, juk papildomi pinigai nukentėjusiems verslams tik palengvintų jų būtį?! Į šį klausimą ekonomikos ir inovacijų ministrė man iki šiol neatsakė.

Taip pat Lietuva turėjo puikią galimybę padėti verslams, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, įgyvendindama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, jas nukreipdama į sritis, kurioms labiausiai reikia pagalbos. Tačiau vietoj galimų dar šiais metais gauti 800 mln. eurų suplanavo tik 150 mln. eurų, kurie kažkaip turės padėti atitaisyti koronaviruso pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą bei paskatinti ekonomikos atsigavimą išsaugant ir kuriant darbo vietas.

Darbo rinka – ne prioritetas

Iš viso Lietuvai šešerių metų laikotarpiui numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų. Iš jų suplanuota 823 mln. eurų skirti žaliojo kurso priemonėms, 445 mln. eurų – skaitmenizavimui, 311 mln. eurų – švietimui, 267 mln. eurų – sveikatos apsaugai, 200 mln. eurų – investicijoms ir mokslui, 11 mln. eurų – darbo rinkai, 67 mln. eurų – viešojo sektoriaus efektyvinimui.

Kaip matome, darbo rinka tikrai nėra šios Vyriausybės prioritetas, nors Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasdien skaičiuoja vis labiau augantį nedarbą.

Verslininkai, naudodamiesi Užimtumo tarnybos administruojamomis programų priemonėmis, teikia paraiškas verslų plėtrai, siekdami sukurti darbo vietas ir įdarbinti registruotus bedarbius, įsipareigodami mokėti aukštesnes nei vidutines algas, apmokyti ir apdrausti žmones, trejus metus išlaikyti sukurtas darbo vietas. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suplanuotos lėšos nėra pakankamos net aukščiausius balus surinkusiems projektams įgyvendinti.

Puikų pavyzdį situacijai iliustruoti galiu paminėti iš paskutiniojo Užimtumo tarybos kvietimo verslams teikti paraiškas pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atranką.

Projektų konkursui buvo skirta tik 3,8 mln. eurų Europos Sąjungos socialinio fondo lėšų, todėl tik dvidešimt devynios 80–68 balus (pereinamasis paraiškos vertinimo balas 35) surinkusios įmonės buvo įtrauktos į paramos gavėjų sąrašus ir įsipareigos įdarbinti 222 bedarbius (iš 108,8 tūkst. 2021 m. pirmąjį ketvirtį registruotų bedarbių) bei prisidėti 4 mln. eurų savomis investicijomis.

Peršasi išvada, kad valstybei labiau apsimoka savo lėšomis drausti bedarbius, mokėti jiems nedarbo išmokas.

Bet ar taip turėtų būti iš tiesų? Logiškai galvojant, jei verslas nori būti socialiai atsakingas, yra pasirengęs investuoti savo lėšas naujoms darbo vietoms kurti ir išsaugoti, pasiryžęs įdarbinti Užimtumo tarnyboje registruotus bedarbius, sukurti tinkamas darbo sąlygas, juos apdrausti, savo lėšomis apmokyti ir taip pakelti jų kvalifikaciją, mokėti didesnį nei vidutinis darbo užmokestį – kodėl nepadėjus tokiems? Sumažėtų bedarbių skaičius, žmonės būtų motyvuoti dirbti ir užsidirbti, galbūt netgi persikvalifikuoti arba įgyti kvalifikaciją, būtų mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, o ne išmokos bedarbiams iš biudžeto lėšų.

Dar viena agentūra vietoje paskatų verslui

Iš anksčiau nurodytų skaitmenizavimui numatytų 445 mln. eurų 70 mln. eurų atiteks Lietuvos perėjimui prie 5G ryšio, o naujo darinio – inovacijų agentūros įkūrimui – numatyta skirti net 5 mln. eurų. Šios sumos atrodo labai reikšmingos pandemijai suvaldyti skirtų lėšų kontekste palyginant, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vasarį suplanuota nuo COVID-19 nukentėjusiems individualiai dirbantiems asmenims parama tebuvo 30 mln. eurų, t.y. vos 260 eurų asmeniui siekianti išmoka.

Nemanau, kad šiandien perėjimas prie 5G ryšio yra prioritetinės svarbos darbas, o dar vienas administracinis darinys dabar Lietuvai būtinas. Šias 75 mln. eurų lėšas būtų galima skirti smulkiajam verslui skatinti. Naujų administracinių darinių kūrimas galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei šiuo metu neturėtumėme veikiančių agentūrų, tokių kaip Mokslo ir inovacijų agentūra ar Mokslo ir inovacijų centras. Ir tik tuomet, jei  paaiškėtų, jog jų funkcijos ir kompetencijos nebūtų pakankamos keliamiems tikslams pasiekti, būtų galima galvoti apie jų pertvarką, o skirtas lėšas perskirstyti, būtinai atkreipiant dėmesį, kad būtų užtikrinami visų verslo grupių interesai, ypač smulkaus ir vidutinio verslo.

Esu įsitikinęs, kad tik tradicinių verslų ir pramonės, kurie vienareikšmiškai yra pagrindinis Lietuvos ramstis, palaikymas padedant atsitiesti nuo pandemijos spaudimo tegali šiandien užtikrinti sėkmingą ekonomikos augimą.


1 komentarai

Bronius 2021-06-23 17:00 at 17:00

Ar nereiktų atsisukti atgal ir pažiūrėti į valstiečių veiksmus. Niekada nedirbančių šėrimas- pataikavimas nemąstantiems rinkėjams, į kuriuos taikosi lvžs. Taik, kad nereikia čia lia lia

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Burokienė: „Vertybinė politika, kurioje nebelieka vertybių“

confident-noyce

V. Janulevičius. Vienintelis kelias nugalėti Rusiją

confident-noyce

V. Janulevičius. Kas atsitiko su Estija ir kokias pamokas turėtų išmokti Lietuva?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau