D. Kreivys: norint įgyvendinti strateginius projektus reikėtų ir komunikavimo strategijos

AutoriusGiedrius Gaidamavičius (BNS)FotoBNS
D. Kreivys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad įgyvendinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatytus projektus būtina daugiau dirbti su savivalda, aktyviau komunikuoti su gyventojais, keisti teisės aktus.   

„Galbūt čia netgi reikalinga atskira komunikavimo strategija, kaip tų tikslų būtų galima pasiekti“, – Seimo Ekonomikos komitete teigė D. Kreivys.

„Turėjome visą eilę projektų, kurie dabar kabo ant prarajos krašto, ar tai būtų sintetinio metanolio, ar vėjo parkai. Tai labai skaudūs dalykai ir svarbu, kad ta tendencija neišplistų ir mes nesustotume, kur esame“, – pridūrė ministras.

Anot jo, sinchronizavus tinklus su Vakarų Europa ir užtikrinant Lietuvos sistemos saugumą bei vartotojams priimtinas kainas, nuolatiniu šalies prioritetu išliks elektros gamybos plėtra.

„Su tuo generacijos lygiu, kuris yra dabar, jis nėra pakankamas užtikrinti mūsų energetinės sistemos saugumą“, – sakė D. Kreivys.

Komitetas trečiadienį pritarė atnaujintai strategijai, tačiau atmetė vienintelio susilaikiusio opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko pasiūlymą iš jos išbraukti pasirengimą galimai branduolinės energetikos plėtrai, vietoj to numatant inovatyvių energijos gamybos technologijų vystymą.

Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje nurodoma, kad Lietuva iki 2050 metų pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų bei iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.

D. Kreivys anksčiau teigė, kad strategijos įgyvendinimui gali prireikti iki 150 mlrd. eurų.

Pagal ministerijos planą iki 2050 metų labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.

Numatoma, kad 2050 metais Lietuva ne tik gebės pati apsirūpinti reikiamu elektros kiekiu, bet ir ją eksportuos į Vidurio Europą, pirmiausia – Vokietiją, kur ateityje prognozuojamas ženklus energijos deficitas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Parlamentarai kritikuoja A. Dulkio pareiškimus dėl PSD įmokų didinimo

confident-noyce

K. Navickas tikina nesulaukęs premjerės kvietimo pasikalbėti apie savo ateitį Vyriausybėje: pokyčiai yra politikos dalis

confident-noyce

A. Dulkys atmeta politikų kritiką, teigia esantis ramus dėl reformų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau