D. Katelė. Ar vis dar „gėda“ rūpintis savimi?

AutoriusDomantas Katelė (Panevėžio miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narys)FotoASMENINIS ALBUMAS
D. Katelė.

Dar ir šiandien Lietuvoje neretai galime išgirsti panašių frazių, kad jei lankaisi pas psichologą, tai tau ne viskas gerai, o jeigu lankai psichoterapeuto konsultacijas, tai viskas dar blogiau privalo būti dar blogiau –  kvestionuojamas adekvatumas, stabilumas ir lygiavertis priklausymas visuomenei gali tapti neatsiejama diskusijos diskurso dalimi.

Kasmet psichologų ir psichoterapeutų konsultacijas pradeda lankyti vis daugiau žmonių. Ir šioje vietoje yra aiškus dviašmenis kardas. Iš vienos pusės turime kur pasitempti – tai tik parodo, kad gyvename visuomenėje, kurioje plačiai vyrauja nuostatos, įsitikinimai, dogmos, kurios turi neigiamos įtakos žmogaus emocinei sveikatai. Iš kitos pusės, galime pasidžiaugti, kad kuo toliau, tuo mažiau mes bijome lankytis pas psichologus esant emocinėms problemoms, gebame reflektuoti savo savijautą, jausmus.

Verta atkreipti dėmesį į kitą svarbų procesą, kuris dar šiemet neigiamai paveikė Lietuvos gyventojų psichologinę būklę – karantinas. Remiantis „Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ atliktomis studijomis, kurios buvo vykdomos karantino metu, izoliacija, ilgas laikas praleistas namuose padarė labai neigiamą įtaką Lietuvos gyventojams.

Remiantis minėto tyrimo duomenimis, lyginant su praeitų metų to paties laikotarpio statistika, nerimą patiriančių žmonių karantino laikotarpiu Lietuvoje padaugėjo beveik pustrečio karto – nuo įprastų 26,1 proc. iki 64,3 proc. Liūdesį patiriančių žmonių skaičius padidėjo daugiau nei du kartus, atitinkamai nuo 21,9 proc. 2018 metais iki 46,8 proc. 2020 metais, karantino laikotarpiu.

Svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną sritį, kuri yra ypatingai jautri karantino metu, kada dauguma Lietuvos gyventojų didžiąją laiko dalį praleidžia namuose. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, pyktį jaučiančių žmonių skaičius kone padvigubėjo lyginant su 2018 metų statistika. Karantino metu buvo pastebėta, kad pyktį jautė net 35,8 proc. žmonių, kai prieš du metus tas pats rodiklis rodė 19,8 proc.. Balandžio mėnesį atlikta apklausa parodė ir tai, kad stresą patiriančių žmonių skaičius išaugo iki 45,8 proc.

Prie ko visa tai veda? Lapkričio 7 dieną prasidėjo antras visuotinis karantinas Lietuvoje. O kas kelias savaites karantino sąlygos yra vis labiau griežtinamos. Tai determinuoja kelis dalykus – mažiau socializacijos, daugiau laiko namie, prastėjant finansinei situacijai, blogėjant epidemiologinei situacijai tai reikštų dar labiau didėjantį nerimą, liūdesį, stresą. Esant tokiai situacijai yra būtina imtis veiksmų, kurie turėtų teigiamos įtakos emocinei žmogaus būklei. Ypatingai svarbu, pajutus tokius ar panašius požymius, nesuabejoti ir kreiptis į specialistus, kurie galėtų suteikti kvalifikuotą pagalbą ir užkardyti prastėjančias tendencijas.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad psichologo konsultacijas vis stipriau bandoma padaryti prieinamas kiekvienam – universitetai turi savo nemokamai paslaugas teikiančius psichologus, įmonės lygiai taip pat nevengia į savo naudų paketą įtraukti ir galimybės lankytis pas psichologą, kurio paslaugų mokestį padengia pati įmonė. Panevėžio mieste pradeda veikti nemokamos psichologo konsultacijos, kurios buvo inicijuotos Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro. Ši įstaiga siūlo ne tik asmenines, bet ir grupines, pažinimo konsultacijas

Pirmas žingsnis, siekiant išspręsti problemą, yra pripažinti, kad tokia problema yra. O ją išspręsti gali padėti tik kvalifikuota ir ekspertinė pagalba. Rūpintis savimi nėra gėda. Rūpintis savimi yra būtina.

 JP už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kodėl Vasario 16-osios proga apie lytiškumą kalbėti draudžiama?

erikas

Panevėžio meras teisiamas be teismo

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau