D. Juodelienė. Kaip įvesti matą kultūrai?

D. Juodelienė. Kaip įvesti matą kultūrai?

Daiva JUODELIENĖ, Panevėžio rajono tarybos narė / Asmeninio albumo nuotr.

D. Juodelienė.

Taip jau yra, kad kalbant apie kažkurią gyvenimo sritį, nesvarbu iš geros ar blogos pusės, bet kuri pastaba, pagyra ar komentaras suabsoliutinami. Taip atsiranda proga įsižeisti gerai dirbantiems ar nepelnytai džiaugtis ar jaustis pamalonintais tiems, kurie dirba atsainiai. Kalbėti blogai apie Panevėžio rajono kultūrą, kultūros darbuotojus, ko gero, galėtų tik visiškai nieko apie tai negirdėjęs pilietis. Bet išties, kaip pamatuoti ir „kaip įvesti matą kultūrai“, tarsi retoriškai klausia rajono meras, į vieną gretą su kultūros darbuotojais rikiuodamas statybininkus ir kelininkus.

Gal palengvinti mato įvedimą galėtų Panevėžio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2018 metų audito ataskaita? Nes mažų mažiausiai keistai, mero pagyrų fone, kad „rajono kultūros darbuotojai sutinka, kad jų darbo sąlygos bene pačios geriausios šalyje“, atrodo kontrolės ir audito tarnybos pastaba apie tai, kad dažniausiai pasitaikantys neatitikimai teisės aktų reikalavimams kultūros centruose yra darbo apmokėjimo sistemos neatitikimai, o taip pat ir Ramygalos kultūros namų direktorės pastebėjimas apie neadekvatų darbo užmokestį.

Ar tikrai patenkinti savo darbo užmokesčiu tie kultūros darbuotojai, kurie jį už(si)dirba važinėdami iš vieno rajono galo į kitą? Besiplėšydami tarp kelių kultūros centrų, dažnu atveju kartu tempdamiesi ir vieno kolektyvo narius į kitą? Ir ar tikrai kokybės matas yra tuomet, kai dalis laurus skinančių kolektyvų narių yra miesto gyventojai, profesionalūs menininkai ir muzikantai? O gal vis tik tikrasis kultūros matas yra tuomet, kai bendruomenės žmonės (kuriems ir turi tarnauti kultūra) susitelkia ir atstovi už žmogų, kuris dirba jiems, bendruomenei?

BIC

Akcentuojant aukštus kultūros pasiekimus, pro gerbiamo mero žvilgsnį tarsi praslydo tai, dėl ko padidinti darbo užmokestį prašė Ramygalos kultūros centro direktorė – ji praktiškai vadovauja ne vienai, o dviems įstaigoms, kurių veiklos pobūdis nėra nei panašus, nei lygiavertis. Ramygalos kultūros centro padalinys – atviras jaunimo centras – vienintelė rajone, atviro darbo su jaunimu, bet ne kultūros, funkcijas atliekanti įstaiga.

2017 metų kovo mėnesį Panevėžio rajono taryba patvirtino „Panevėžio rajono jaunimo užimtumo 2017–2019 metų programą“, kurioje Panevėžio rajono savivaldybės administracija įsipareigojo „Skirti dalinį finansavimą Atviro jaunimo centro veiklos programai, įtraukiant atskirą eilutę biudžete” bei “skatinti Atvirų jaunimo erdvių kūrimąsi“.

Gal 2020 -aisiais atėjo laikas įvesti matą ir šiems administracijos pažadams?

Jei vis tik dėl mato kultūrai įvedimo apsispręsti sunku, galbūt reikėtų kreiptis pagalbos į Panevėžio rajono savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos idėjinį vadą, LR Seimo Kultūros komiteto pirmininką R. Karbauskį, kuris, (cituojant maestro D. Katkų), ryškiausiai parodo „kultūros dabartį“ Lietuvoje.

O jei su atsakymu užtruktų, siūlyčiau laikytis įsipareigojimų, susijusių ne vien su kultūra, bet ir su jaunimo politika – skirti papildomą finansavimą, įsteigti dar bent vieną atvirą jaunimo centrą/erdvę rajone ir visiškai atskirti kultūros ir atviro darbo su jaunimu funkcijas.

JP už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė.

AIK

Kraujo labaratorija

NKC

JUKmedia

Lazy Monkey

Tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.