NASA marsaeigis „Curiosity“ Marse aptiko netikėtus, sezoninius deguonies svyravimus, skelbia naujas tyrimas.
„Curiosity“ jau ilgą laiką pateikinėja tikrai įdomių rezultatų. Po to, kai planetoje aptiko metano, Geilo krateryje atlikti vietos tyrimai nustatė reguliarius metano pasikeitimus, kurie nėra paaiškinami aplinkos faktoriais, kurie šiuo metu yra žinomi mokslininkams.
Šįkart Marso paslapčių sąrašą papildo ir deguonies svyravimai.
„Deguonis demonstravo žymius sezoninius ir tarpmetinius svyravimus, kas rodo, kad vyksta nežinomi atmosferiniai ar paviršiaus procesai,“ – žurnale „Journal of Geophysical Research“ rašo autoriai.
Marsas, kaip ir Žemė, yra pakrypęs nuo savo ašies. Tai reiškia, kad jo šiaurinis ir pietinis pusrutuliai, lygiai kaip ir Žemė, išgyvena sezonus – vasarą, kai pusrutulis yra pakrypęs Saulės link, ir žiemą – kai pusrutulis yra nutolęs nuo Saulės.
Mokslininkai pasinaudoję „Curiosity“ instrumentu „Sample Analysis at Mars (SAM)“ planetos atmosferoje stebėjo molekulių gausą ir kaip jos keičiasi kintant sezonams.
„Instrumento „SAM“ atlikti deguonies matavimai Gale krateryje nerodo metinio stabilumo ir sezoninių tendencijų, kurios būtų prognozuojamos remiantis žinomais šaltiniais ir nutekėjimais atmosferoje,“ – rašo autoriai. Aptikta gerokai daugiau deguonies nei tikėtasi Marso šiaurinio pusrutulio vėlyvo pavasario ir vasaros laikotarpiu ir gerokai mažiau deguonies nei tikėtasi šiaurinio pusrutulio žiemą.
Mokslininkai bandė surasti tam paaiškinimą. Galbūt instrumentas sugedo (bet taip nebuvo), o galbūt deguonis buvo iš anglies dioksido ar atmosferoje besidalijančio vandens.
Tačiau tai savo ruožtu reikštų, kad ten esama kur kas daugiau vandens, nei planeta turi savo atmosferoje, o anglies dioksidas dalijasi per lėtai, kad suformuotų deguonies pėdsakus, skelbia NASA.
„Faktas, kad deguonies elgsena kiekvieną sezoną nėra tobulai pasikartojanti verčia mus manyti, kad tai nėra susiję su atmosferine dinamika. Tai turi būti kažkoks cheminis šaltinis ir nutekėjimas, kurio mes kol kas negalime nustatyti,“ – sakė pirmoji tyrimo autorė Melissa Trainer.
Viliamasi, kad kiti mokslininkai padės įminti šią paslaptį.