Pirmadienį vykusio visiško Mėnulio užtemimo stebėtojai gavo unikalią progą išvysti ir kai ką daugiau.
Įspūdingo užtemimo metu įvyko pirmasis žinomas meteorito susidūrimas su Žemės palydovu.
Vadinamoji „Kruvinoji vilko superpilnatis“ privertė milijonus žmonių visame pasaulyje stebėti šį reiškinį savo akimis, o daugelis tai darė stebėdami užtemimą tiesioginėje transliacijoje internetu.
Užtemimo metu dalis žmonių išvydo nedidelį blykstelėjimą, trumpą geltonos spalvos žiežirbą, kuri Mėnulio paviršiuje buvo matoma tiesioginės transliacijos metu, informuoja newscientist.com.
Vienas Reddit.com vartotojas iškėlė hipotezę, kad tai galėjo būti susidūrimas su meteoritu, o tuo tarpu kiti analizavo įrašą, ieškodami to įrodymų. Blykstelėjimas matomas mažiausiai trijuose skirtinguose įrašuose.
Jose Maria Madiedo iš Huelva universiteto Ispanijoje patvirtino, kad susidūrimas buvo tikras. Daugybę metų jis ir jo kolegos vylėsi išvysti meteorito smūgį į Mėnulio paviršių, kuris įvyktų jo užtemimo metu, tačiau tokių reiškinių ryškumas apsunkina stebėjimo sąlygas.
Anksčiau buvo nufilmuoti keli kiti Mėnulio ir meteoritų susidūrimai, tačiau visi jie vyko ne užtemimo metu.
Šia proga Madiedo nuo keturių iki aštuonių padvigubino teleskopų skaičių, kurie stebėtų skirtingas Mėnulio dalis, taip tikėdamasis pagaliau išvysti meteorito smūgį. „Aš jaučiau, kad šis kartas bus būtent tas, kuomet tai įvyks,“ – sakė Madiedo.
Po užtemimo programinė įranga automatiškai išskyrė blykstelėjimą, kurį įamžino keli mokslininko teleskopai. Tai leidžia patvirtinti, kad blyksniai, kuriuos matė tiesioginės transliacijos žiūrovai nebuvo eilinės optinės kamerų sensorių anomalijos.
„Aš buvau labai, labai laimingas kai tai įvyko,“ – sakė Madiedo. Jis pabrėžia, kad blykstelėjimas buvo ganėtinai žymus ir įvykęs akimirką, kuomet užtemimas nebuvo pernelyg ryškus, dėl ko ir susidūrimas buvo lengviau pastebimas.
Nors jis dar oficialiai neapskaičiavo su Mėnuliu susidūrusios kosminės uolienos dydžio, visgi, Madiedo mano, kad ji galėjo sverti apie du kilogramus, o jos dydis prilygo maždaug futbolo kamuolio dydžiui.
Tai dar kartą primena mums, kad Saulės sistema yra labai dinamiška erdvė.