Milžiniškas ledkalnis, kuris praėjusiais metais atitrūko nuo Antarktidos, neseniai apsisuko ir vos išvengė susidūrimo su Brunt ledo šelfu. Toks susidūrimas galėjo suformuoti naują, dar masyvesnį ledkalnį.
Ledkalnis A-74 nuo Antarktidos Brunt ledo šelfo atitrūko 2020 metų vasarį. Remiantis Europos kosmoso agentūros (ESA) pranešimu, šešis mėnesius vandenyno srovės palaikė šią milžinišką pabaisą netoli jo tėvinio šelfinio ledyno. Viskas buvo ramu, kol neatsirado vėjai.
Rugpjūčio mėnesio pradžioje stiprūs vėjai apsuko ledkalnį aplink ledo šelfą. Du palydovai, skriejantys orbitoje virš polio, kurie sudaro „Copernicus Sentinel-1“ misiją, tarp rugpjūčio 9 ir 18 d. užfiksavo radarų kadrus, kuriuose matoma kaip A-74 praslenka pro ploną ledo juostą, kuri atsiveria prie šelfo, ir tada pajuda į pietus.
„Nosies formos ledo šelfo dalis, kur yra net didesnė už A-74, išlieka susijungusi su Brunt ledo šelfu, tačiau tik vos vos,“ – sakė Mark Drinkwater, ESA Misijos mokslų padalinio vadovas. „Jei ledkalnis būtų su šia dalimi susidūręs smarkiau, tai būtų galėję pagreitinti likusio ledo tilto lūžimą ir galėjo sukelti jo atitrūkimą“.
A-74 yra maždaug 1270 kvadratinių kilometrų ploto, tačiau jei jis į ledo šelfą būtų atsitrenkęs pakankamai smarkiai, jis galėjo išlaisvinti kitą ledkalnį, kurio plotas galėjo siekti apie 1700 kvadratinių kilometrų, skelbiama pranešime.
Du didžiulius plyšius ledo šelfe, žinomus kaip „Chasm 1“ (plintantis šiaurės kryptimi) ir „Halloween Crack“ (plintantis rytų kryptimi), skiria nedidelis atstumas. Jei jie susijungtų, pavyzdžiui, jei būtų stiprus smūgis, ledkalnis atitrūktų, skelbia ESA.
Ledo šelfams yra natūralus ledkalnių formavimasis ir daugybę metų glaciologai sekė nedidelių įtrūkimų formacijas ir didesnius plyšius, tačiau klimato kaita tokius procesus gali paspartinti.