11.5 C
Panevėžys
Penktadienis, 24 rugsėjo, 2021

Būsto modernizavimas: mažesnės sąskaitos ir didesnis komfortas

AutoriusDAIVA PAULAUSKIENĖFotoBENDROVĖS

Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, būsto atnaujinimas gali padėti sutaupyti vidutiniškai 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Pastatai po modernizavimo tampa sandaresni, šiltesni, žmonės patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo norus ir taip sau suteikti maksimalų komfortą. Modernizavus pastatą, estetiškai patrauklesnis tampa ne tik būstas – malonesnė aplinka sukuriama ir aplink jį.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa visapusiškai gerina  gyventojų gyvenimo kokybę. Norėdami ne tik padidinti pastatų energinį efektyvumą, bet ir sumažinti savo šildymo sąskaitas, butų savininkai gali rinktis iš daugybės skirtingų priemonių, kurias dalinai finansuoja valstybė.

Namo apšiltinimas ir langų keitimas

Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą – investuoti į jo apšiltinimą. Pasenę būstai daugiausiai šilumos netenka per „kiauras“ sienas (38 proc.), senus langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.). Šių problemų išvengti padės kompleksiška būsto renovacija, kurios metu apšiltinamos fasado ir cokolio sienos, pašalinami jų konstrukcijos defektai, sutvarkoma nuogrinda. Šių darbų pasirinkimas gali padidinti lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus.

Be to, modernizuojant būstą, apšiltinamas ir stogas, ir rūsio perdanga. Renovacijos metu nesandarūs langai yra pakeičiami į mažesnio šilumos pralaidumo langus. Taip gerokai sumažėja galimybė šalčiui patekti vidun, o šilumai – laukan. Ne ką mažiau svarbu įstiklinti balkonus ir lodžijas.

Tinkamai izoliavus būstą, rekomenduojama gerinti vėdinimą

Po renovacijos pastato šiluminė varža išauga, anksčiau per namo langus, sienas ir stogą patekdavęs oras,  buto vidaus nebepasiekia, tad gryno oro namuose būna mažiau. Todėl, norint išvengti pelėsio, reikia atnaujinti vėdinimo sistemą arba įsirengti centralizuotą rekuperacinę sistemą, arba individualius rekuperatorius.

Kvietimas modernizuoti svarbiausias būsto dalis

Valstybė remia ne tik kompleksinę, bet ir mažąją renovaciją, kurios metu gyventojai  gali pakeisti senus, elevatorinius šilumos punktus į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius punktus. Taip pat parama skiriama šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymui ar keitimui (įskaitant radiatorių, rankšluosčių džiovintuvų keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių ar kitos balansavimo įrangos rengimą), individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimui, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimui ir kt.

Šilumos punkto automatizavimas

Senuose daugiabučiuose esančius elevatorinius šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu. Dėl to šildymo sistema išbalansuojama, vieni žmonės kenčia karštį, kiti – šaltį. Tokiu būdu švaistoma šiluma ir didinamos būsto gyventojų šildymo sąskaitos.

Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko temperatūros pokyčius. Pakilus temperatūrai, šildymas išjungiamas, o jai nukritus – įjungiamas. Taip butai neperšildomi, o pinigai ir šiluma taupoma ypač pavasario, rudens mėnesiais.

Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu. Pavyzdžiui, patalpas galima šildyti ir ne šildymo sezono metu, kai įrengiama individuali kiekvieno buto šilumos sąnaudų apskaita.

Kiekvieno šilumos punkto reguliavimas yra individualus ir priklauso nuo daugiabučio energinio efektyvumo, todėl po būsto modernizavimo didžiausia nauda bus juntama, jei punktas bus tinkamai suderintas ir prižiūrimas.

Šildymo sistemos modernizavimas

Nerenovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės susiduria su dar viena problema – išsibalansavusia šildymo sistema. Ji lemia perkaitusius vienų ir vėsius kitų butų radiatorius. Kai  senuose daugiabučiuose yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, nepertvarkius tokios sistemos reguliuoti šilumos negalima, tačiau šį nesklandumą galima pašalinti,  sumontuojant balansinius ventilius rūsyje ir sureguliuojant vandens srautus.

Daugiabučiai, nusprendę investuoti į šildymo sistemos atnaujinimą, turi kelis pasirinkimus – modernizuoti dabartinę sistemą, pakeisti ją į dvivamzdę šildymo sistemą, arba rinktis kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą.

Daliklinėje šildymo sistemoje  dalikliai yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių, taip užtikrinant tikslų sunaudotos energijos paskirstymą. Daliklis tiesiogiai sunaudotos šilumos nerodo.

Kolektorinė sistema veikia kiek kitaip, ją dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai, nes penkių ar devynių aukštų gyvenamuosiuose namuose ją įrengti yra sudėtinga. Šioje sistemoje visi buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo, esančio laiptinėje. Tokią inžinerinę sistemą įsirengę butų savininkai galės ne tik reguliuoti norimą patalpų temperatūrą, bet ir atskirame skaitiklyje matyti savo buto energijos sąnaudas.

Termoreguliatoriai – komfortą užtikrinanti priemonė

Radikaliai pakeitus pasenusią daugiabučio šildymo sistemą, ant radiatorių gali būti įrengiami termoreguliatoriai. Jais buto gyventojai gali nustatyti į radiatorių patenkančio šildančio vandens kiekį ir tokiu būdu, pagal pageidaujamą kambario temperatūrą ar finansines galimybes, palaikyti pastovią patalpų temperatūrą.

Ši priemonė yra ir puikus būdas taupyti. Pavyzdžiui, temperatūrą galima sumažinti tuose kambariuose, kuriuose praleidžiama mažiau laiko, tai galima daryti ir naktį ar išvykstant iš namų atostogauti.

Valstybė  kompensuoja ir kitas priemones

Planuojantiems daugiabučiame name diegti įrenginius, skirtus karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, valstybės parama numatoma saulės plokštelinių ar vakuuminių kolektorių, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, mažo galingumo šilumos siurblių karštam vandeniui ruošti įrengimui, saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui ir kt.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kaune naktį degė daugiabutis – didelės pajėgos gelbėjo gyventojus

confident-noyce

Apžvalga: didmiesčiuose augo butų pardavimai

confident-noyce

Baltijos šalių gyventojai šiemet daugiausiai skolinasi buičiai gerinti

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau