Bočios žaidimas – tolerancijos su neįgaliųjų visuomene ir jos integracijos į ją šauklys

Lapkričio 16-oji – tarptautinė tolerancijos diena. ypač svarbu toleruotis su judėjimo negalią turinčiais žmonėmis (žmonėmis neįgaliųjų vežimėliuose). Buvo laikas, kai žmogus vežimėlyje buvo tarsi „nurašytas“ visuomenėje, jam tarsi užlipinta blogiuko ar nepilnaverčio žmogaus etiketė, jis tarsi išbrauktas iš lygiaverčių žmonių sąrašo.

Juk vežimėlyje žmogus neretai atsiduria dėl avarijos, poliomelito, gimdymo traumos ar sužalotų stuburo smegenų sportuojant. Kad priartinti žmogų vežimėlyje prie visavertės visuomenės, Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga Panevėžyje  populiarina bočios žaidimą, laimėjusi šio žaidimo organizavimo konkursą.

Šio projekto vykdytojas – žmogus vežimėlyje Žilvinas Kliopmanas. Projektas skirtas Panevėžio miesto gyventojams turintiems negalią, jų šeimų nariams ir visiems, norintiems stiprinti sveikatą ir linksmai bei fiziškai aktyviai leisti laiką, nepriklausomai nuo jų metų ir fizinių pajėgumų: tai vaikai ir jaunuoliai, vyrai ir moterys, dirbantieji ir bedarbiai, senjorai ir neįgalieji.

Bočia – tai komandinis sportinis žaidimas, labai panašus į daugeliui žinomą laisvalaikio žaidimą petankę. Tačiau šie žaidimai turi skirtumų. Petankės rutuliai skirti žaisti ant smėlio ar žvyro arba žolės. Jie gaminami iš plieno ir sveria apie 650–800 g, juos sunkiai pakelia fiziškai silpnesni asmenys (vaikai, neįgalieji, senjorai), o Bočia odiniai kamuoliukai sveria 275 g, jais galima žaisti ant kietos dangos ir lauke, ir patalpose, be to, juos galima ne tik mesti, bet ir ridenti. Šis sportinis žaidimas prieinamas visiems.

Jį gali žaisti kartu ir vyrai, ir moterys, ir vaikai nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pajėgumo. Žaidimas nesunkus, tačiau labai įdomus, azartiškas, įtraukiantis ir suburiantis ir jaunus, ir senus žmones. Bočia, tai senovės graikų žaidimas, kurio metu žaidėjai stengdavosi, kuo tiksliau kamuoliuku pataikyti į apskritimo centrą. Žaidžiama raudonais ir mėlynais kamuoliukais. Centrą žymi išmetamas baltas kamuoliukas. Pagal žaidimo taisykles yra žaidžiama 1 prieš 1, 2 prieš 2, arba 3 prieš 3. Žaidžiama 6 raudonais ir 6 mėlynais kamuoliukais ir vienu baltu, kuris vadinamas „Jack“ ir yra taikinys. Raudoni ir mėlyni kamuoliukai padalinami po lygiai kiekvienam žaidėjui. Kiekviena komanda turi po 6 tos pačios spalvos rutuliukus. Žaidimo dalyvių tikslas – numesti ar paridenti kamuoliukus kuo arčiau baltojo kamuoliuko.

Lietuvoje šis žaidimas pradėtas vystyti dar visai neseniai, tačiau dėl savo universalumo ir nesudėtingumo jau spėjo pelnyti neįgaliųjų bendruomenės simpatijas. Nuo 1984 metų įtrauktas į parolimpines žaidynes. Lietuvoje vyksta oficialūs Bočios čempionatai, ši sporto šaka turi savo federaciją. Bočia žaidžiama tarp individualių varžovų, poromis arba komandomis. Žaidimas baigiamas, kai „Jack“ kamuoliuką po 1 kartą į aikštelę išmeta visi žaidėjai, t.y. 6 kartus. Sumuojami taškai. Laimi daugiausia taškų surinkusi komanda.

Bočios žaidimas pradėtas populiarinti Panevėžyje Panevėžio kultūros ir poilsio parke. Jį išbandžiusi yra ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė. Pasak jos, išbandyti bočios žaidimo ji nuėjusi iš smalsumo, bet keletas valandų, turiningai praleistų gamtoje, ją sužavėjo ir paliko visuomenės konsolidavimo įspūdį. Ypač sveikintina, jos teigimu yra tai, kad iniciatyvos populiarinti šį žaidimą ėmėsi neįgaliųjų visuomenės nariai . Tai stiprina bičiulystę, bendrystės su neįgaliųjų visuomene jausmą Po žaidimo su projekto rengėju Jonu Dumša (jis taip pat žmogus vežimėlyje) buvo aptartos bočios žaidimo populiarinimo perspektyvos., nukreiptos į darželius ir mokyklas.

Šią savaitę žaidimas buvo pristatytas „Taikos“ lopšelyje darželyje. Pasak „Taikos“ darželio direktoriaus pavaduotojus ugdymui Jolitos Spundzevičienės, vaikam tai buvo nauja patirtis, mokantis priimti žmones su negalia. Daugelis iki šios patirties dar nebuvo susidūrę su žmonėmis vežimėlyje. Pasak jos, vaikam tai padėjo suprasti, kad žmonės su negalia gali  ir žaisti, ir sportuoti, ir džiaugtis gyvenimu. Tai skatina bendrystę su neįgaliųjų visuomene ir kuria tolerancijos tiltą jaunų žmonių širdyse.

Bočios žaidimas taip pat buvo pristatytas Dembavos progimnazijoje. Į progimnaziją  Jonas ir Žilvinas atvyko  Jekaterinos Lendnevos, atsakingos už mokymą karjerai, kvietimu. Bočios žaidimą pristatė du Panevėžio žmonių su negalia atstovai: projekto autorius Jonas Dumašius ir projekto vykdytojas -Žilvinas Kliopmanas .jonas papasakojo, kad neįgaliojo vežimėlyje yra atsidūręs nuo 17 metų. Yra žaidęs ir krepšinį, ir dalyvavęs žmonių vežimėliuose maratone, ir kultivavęs lengvosios atletikos rungtis – ieties, disko metimą, dalyvavęs rankų lenkimo varžybose. Pasak jo, jis nėra kultivavęs tik šachmatų.

Žilvinas Kliopmanas, pristatydamas save, užsiminė, kad yra tipinis sovietinių laikų žmogus (savotiška neįgaliųjų netoleravimo auka). Sportuoti pradėjęs tik būdamas 22 metų. Išbandęs beveik visas sporto šakas,  dalyvavęs ir sunkiosios atletikos varžybose (štangos stūmimas gulint) rungtyje, ir neįgaliųjų maratone, ir rankų lenkimo varžybose, yra dalyvavęs ir „Proto mūšių“ kovoje ir net tapęs atrankinio turo nugalėtoju. Jonas dar pridūrė, kad galbūt kada nors Žilvinas užsuks ir su didžiuliu šunimi, nes dresiruoja šunis.

Dembavos progimnazijoje su žaidimu susipažino  2, 4, 7 ir 8 klasių moksleiviai, apie 90 vaikų. Pasak 4 klasės mokytojos Ritos Žvirgždienės,  mokykloje mokosi iš Vokietijos atvykusi Marie Antoinette Buchel. Ji bočios žaidimą Vokietijoje žaisdavo su tėčiu. Pasak R. Žvirgždienės, vaikai buvo sužavėti ir labai susidomėjo žaidimu. Viską pasako vaikų klausimas „Ar jau viskas?“. Dažniausiai vaikai būna įbedę akis į telefonus ir niekuo nesidomintys. Juk jei vaikai susidomėjo, viskas nuostabu. Mokyklos mokytojos net pasvajoja, kad šį žaidimą būtų gerai įsigyti ir mokyklai.


1 komentarai

Bočius 2020-02-22 22:03 at 22:03

Kam tokias nesąmones rašinėti? Bočios kamuoliukai yra sunkesni, nei petankės ir sveria 920 gramų.

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau