Bjauriuoju ančiuku praminta Panevėžio eglė pagaliau atsitiesė: pajuokos objektas tapo tikru grožio etalonu

Šiemet Panevėžys tapo ankstyviausiu kalėdinio laikotarpio pranašu Lietuvoje ir, aplenkęs visus kitus didžiuosius miestus, pirmasis įžiebė eglutę, išsiskiriančią modernumu ir origami motyvais. Nors pastaraisiais metais Panevėžio eglutės džiugina akis, 2013-aisiais miestą ištiko tikra nesėkmė, kuomet panevėžiečių pastangos pasipuošti buvo ne tokios sėkmingos ir triukšmingai palydėtos internautų juoko banga.

Tačiau legendinė susikūprinusi Panevėžio eglė jau seniai atsitiesė: kviečiame pamatyti įspūdingą jos virsmą.

2013 m.: fiasko patyrusi eglutė tapo legenda

„Kas atsitiko su Panevėžio eglute?“ – stebėjosi internautai, išvydę sulinkusią miesto puošmeną. Bene labiausiai ją išgarsino panevėžiečio komiko Manto Katlerio feisbuko paskyroje pasidalinta ir žaibiškai išplitusi eglės nuotrauka, lydima kandžių komiko pastebėjimų. „Visų pirma, nėra būtina ant eglės sudėt VISUS žaislus, kokius tik turit sandėly. Ir iš kur vapšče jūs tokių žaislų gaunat? Radži sceninį kostiumą išardot ir juo papuošiat eglę? Ir davai kitais metais nesiųskit dviejų girtų statybininkų į mišką, kad eglę miestui nukirstų“, – tąkart šaipėsi M. Katleris.

Kilus karštoms diskusijoms apie Panevėžio eglės puošybą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė spėliojo, jog galimai eglė sulinko jos transportavimo metu.

„Tai yra natūrali eglė, ji ne karkasinė. Jos yra tokia forma. O galbūt ar statant, ar tansportuojant kažkas nutiko ir šiek tiek gal situacija pasikeitė. (…) Tai ne karkasinis dalykas. Ne tokie pinigai, kur sumokėti keli šimtai tūkstančių. Tai yra natūralus dalykas – natūrali eglė, iš miško atvežta“, – dėstė K. Vareikienė.

Reaguojant į kilusią patyčių laviną, Panevėžio eglutę nuspręsta perpuošti, tačiau buvusioji nelaimėlė eglutė niekada taip ir nebuvo užmiršta.

2014 m.: eglutė atsitiesė ir sužibėjo visu gražumu

Eglę, kaip ir 2013-aisiais, patikėta puošti tai pačiai įmonei – „Adam Decolight“. Kad pernykštė klaida nepasikartotų, simetrišką ir dailią 14 metrų aukščio eglutę Panevėžiui padovanojo vietinė gyventoja Irena Čepurnienė.

Eglute besidžiaugęs miesto architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnysis dizaino specialistas Romualdas Lukšas argumentavo, kad Panevėžys tradiciškai puošiamas gyva eglute todėl, nes eglišakėmis dengtas metalinis karkasas savivaldybei kainuotų daug brangiau, tad gyva eglutė – ir taupesnis, ir gražesnis pasirinkimas. Mieste sušvitusi puošni eglutė tarsi pakilo iš pelenų – šįkart ji buvo simetriška, aukšta ir daili.

2015 m.: pasipuošė išskirtinėmis dekoracijomis

Panevėžys tęsia tradiciją ir puošiasi dosnių miestelėnų dovanota gyva eglute – šįkart miestui ją padovanojo panevėžiečiai Valentinas ir Bronislava Gaidelioniai. Eglutę šįkart puošė dvispalvės girliandos, puošmenomis su integruotais tūriniais bumbulais ir dinaminiais efektais. Blyksinčios girliandos keitėsi keliskart per valandą ir nušvito mirgančio sniego bei žvaigždžių efektu.

2016 m.: gyvų eglučių tradicijos pabaiga

Mieste kasmet iškyla vis gražesnė eglė – šįkart panevėžiečiai ir miesto svečiai gėrėjosi įspūdinga eglute, pirmąkart pagaminta iš metalinių konstrukcijų ir dirbtinių šakų.

„Kalėdų laukimo metas – pats geidžiamiausias, todėl norėjosi daug grožio, šviesos, jaukumo. Galvojome apie įspūdį, efektą, šventinę nuotaiką, šilumą. Tad šaltuoju laiku nusikelsime į vasarą. Norėjosi sugriauti mitą ir pagaliau pasakyti, kad Panevėžys – draugiškiausias, saugiausias ir vieningiausias miestas. Todėl eglė – tikra staigmena. Naujas požiūris į eglę – ekologiškas. Tad šį kartą viskas nauja – nauja ekologiška moderni eglė, nauja gera nuotaika, naujos emocijos, nauji mes“, – sakė už šventinį miesto puošimą atsakingo Savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.

2017 m.: iškilo kultūringa kaip džiazas eglutė

Panevėžyje antrus metus iš eilės iškyla karkasinė eglutė, šįkart jos tema – „Kalėdų džiazas“. Kalėdų eglė puošėsi sidabro ir aukso spalvų dekoracijomis, primenančiomis į grandinėles susipynusius žiedus. Kiekvienas žaisliukas eglutei buvo gaminamas individualiai.

„Be abejo, šventės dominantė yra kalėdinė eglutė, kurios apipavidalinimas išplaukia iš džiazo improvizacijų. Mūsų eglutė yra tokia pat stilinga ir kultūringa kaip džiazas“, – tąkart kalbėjo vyriausioji miesto architektė D. Gasiūnienė.

2018 m.: ambicinga svajonė pelnyti gražiausios eglės vardą

Pernai vienas iš pirmųjų įžiebęs miesto eglę, Panevėžys vėl visus maloniai nustebino ir netgi planavo pelnyti gražiausios Kalėdų eglės titulą. Šįkart eglutę puošė žaismingos, konfeti primenančios ryškiaspalvės dekoracijos, o šventinė nuotaika Panevėžyje nukėlė į tikrą karnavalą. Eglutės įvaizdžiu pasirūpino „Švenčių studija“.

„Idėja yra labai paprasta – šventė, šviesa, spalvos, juokas, džiaugsmas, karnavalas. Idėja tokia, kokiai ir tinka būti per visą šventinį laiką. Eglutė, kaip žinia, yra šventės dominantė, tačiau šventinę nuotaiką norėtume pažerti daug plačiau. Tai ir Laisvės aikštė, ir istorinio miesto gatvelės – atskiri akcentai“, – kalbėjo miesto architektė D. Gasiūnienė.

Šventinėms puošmenoms miesto savivaldybė tąkart buvo itin dosni – atseikėjo per 150 tūkst. eurų. Iš jų eglės puošybai skirta 64 tūkst. eurų, o likusieji 86 tūkst. eurų išleisti gatvių, skverų puošybai. Tąkart Panevėžio eglė gavo vienos brangiausių šalyje vardą.

2019 m.: sužibėjo įspūdingu origami įvaizdžiu

Kasmet Panevėžio Laisvės aikštę papuošianti eglutė šiemet dėl rekonstrukcinių aikštės darbų persikėlė į Senvagę, prie Aleksandro paminklo. Įžiebimo renginyje dalyvavę panevėžiečiai džiaugėsi, kad eglutė kasmet vis gražesnė. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė aiškino, kad šiemet miesto puošmenos reiškia norų išsipildymą.

„Viešųjų pirkimų konkursą Kalėdų puošmenoms įrengti laimėjo bendrovė „Lumidėja“ ir ji stengiasi, kad šventė būtų išraiškinga, suteikianti vietos susikaupimui, nuotaikai ir dvasingumui išreikšti. Miestas papuoštas origami gervėmis, o japonų legendą liudija, kad žmogus, kuris išlanksto tūkstantį origami gervių, gali sugalvoti vieną norą, kuris būtinai išsipildys. Tai laimės simbolis ir panevėžiečiai gali mintyse dėlioti savo norus, kurie gali ir išsipildyti“, – tikino Ž. Gaivenienė.

Šiemet kalėdinė miesto puošyba kainavo 112,6 tūkst. eurų, o iš jų eglės dekoravimui skirta 52,6 tūkst. eurų.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vilnius rengiasi kuklesniam Kalėdų šventimui, Kaunas ir Klaipėda veržtis neskuba

confident-noyce

Panevėžys atsisveikino su gražuole žaliaskare

erikas

Šventės baigėsi, bet kalėdinė siunta dar ne pas jus – ką daryti?

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau