Bibliotekoje panevėžiečius subūrė žemaitiškas susitikimas

2019 m. sukanka 800 m. nuo pirmojo Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, todėl LR Seimas, pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, papročius, tradicijas, savitą krašto istoriją ir kalbą, šiuos metus paskelbė Žemaitijos metais.

Ta proga Smėlynės bibliotekoje lapkričio paskutinį ketvirtadienį Liekupio bendruomenė organizavo paskaitą, skirtą Žemaitijos metams paminėti – „Žemaitija: knygos, žmonės, jausmai“. Joje savo įžvalgomis dalinosi Varnių Žemaičių vyskupystės muziejaus archyvo ir bibliotekos vyr. muziejininkė, straipsnių ir paskaitų autorė Jurgita Gustytė-Ivinskienė.

Į renginį susirinko būrys Žemaičių kultūros draugijos Panevėžio skyriaus, Liekupio ir Senamiestiečio bendruomenės narių, bibliotekos skaitytojų, kuriems Žemaitijos tema įdomi, svarbi ir artima širdžiai.

Žemaitija išskirtinis istoriškai susiklostęs Lietuvos etninis ir kultūrinis regionas, išsaugojęs ilgą istorinę atmintį, vertybes, savastį.Žemaičiai turi net neoficialius žemaitiškus pasus, savo tarme kuria poeziją, himnus, rašo knygas... Tačiau kas iš tikrųjų apibūdina Žemaitiją – ar tai žemaitiškas pasas, vėliava, meška..?“, – klausė viešnia.

Savo pranešimą padalinusi į tris dalis, J. Gustytė-Ivinskienė pristatė svarbiausias knygas, kurios sukurtos žemaičių ar Žemaitijoje, paminėjo asmenybes, garsinusius ir leidusius išlikti Žemaitijai, ir galiausiai, kokią įtaką kultūrai, menui daro jausmai. Pranešimą lydėjo gausi vaizdinė medžiaga: knygų faksimilės, Žemaitijos kraštovaizdžio nuotraukos, nusipelniusioms asmenybėms, skirti paminklai ir atminimų lentos ir kt.

Renginio metu, ne tik ausis, bet ir akis džiugino tautiškai apsirėdžiusi Pasakų bobutė iš Biržuvėnų. Etnografijos ir krašto kultūros puoselėtoja, muziejaus įkūrėja, puiki pasakotoja ir ilgametė bibliotekininkė, apdovanota Gedimino ordinu – Aldona Simonavičiūtė juokavo, kad turi šimto metų darbo stažą. Iš viešnios lūpų sodria žemaitiška šnekta liejosi pasakojimai, iš kur kilę, apipinti legendomis ir padavimais, Luokės miestelio, Šatrijos kalno, Virvyčios upės pavadinimai. Išgirdome ir apie Biržuvėnų dvarą, seną  ypatingų galių turinčią Pypkenės pušį, stebuklingą šaltinėlį ir akmenyje įspaustą laumės pėdą, šalia kurios ir dabar laumės susirenkančios, todėl nepatariama penktą valandą ryto ten eiti. „Ypač vyrams, nes jei kuris vyrukas laumėms patinka, jos nusiveda jį į pirtį ir negyvai užkočioja“, – teigė Aldona Simonavičiūtė.

Po renginio visi neskubėjo skirstytis, pasiliko jaukiam pašnekesiui prie arbatos puodelio.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Premjeras: Lietuvos ir Lenkijos draugystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus Europos sala

confident-noyce

„Šaltinėlio“ bibliotekoje eksponuojama paroda „Aktorių portretai“

confident-noyce

32-oji G. Petkevičaitės-Bitės premija skirta novelistei D. Opolskaitei

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau