13.2 C
Panevėžys
Antradienis, 21 gegužės, 2024

Beveik visi europiečiai kvėpuoja itin kenksmingu oru: lietuviai – ne išimtis

AutoriusJustė Ancevičiūtė (ELTA)Fotofreepik.com, delfi

98 proc. europiečių gyvena vietovėse, kuriose tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis yra labai pavojinga ir viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą normą. Beveik du trečdaliai žmonių gyvena teritorijose, kuriose oro tarša PSO rekomenduojamą ribą viršija daugiau nei dvigubai, rodo dienraščio „The Guardian“ atliktas tyrimas. Tokia oro kokybės situacija Europoje siejama su maždaug 400 000 žmonių mirčių kasmet. PSO nustatyta kietųjų dalelių koncentracija viršyta ir visoje Lietuvoje. Šalyje dėl oro taršos kasmet skaičiuojama maždaug 1500 priešlaikinių mirčių.

Aplinkos būklės analitikos centro (ABAC) Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad Lietuvoje pati blogiausia oro kokybė yra prie intensyvaus eismo gatvių. Anot jos, sostinėje didžiausia tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis fiksuota Žirmūnuose, prie Kareivių gatvės. Šioje vietoje ji buvo kone dvigubai didesnė nei, pavyzdžiui, Lazdynų mikrorajone. Kituose Lietuvos miestuose didžiausia tarša nustatyta taip pat prie intensyvaus eismo gatvių.

Tirta smulkių kietųjų dalelių koncentracija: jos itin kenksmingos žmogaus sveikatai

„The Guardian“ atlikto tyrimo duomenys, surinkti taikant pažangią metodiką, įskaitant detalias palydovines nuotraukas ir matavimus, atliktus daugiau nei 1 400 antžeminių stebėjimo stočių, rodo, kad oro tarša Europoje – pavojinga.

Matavimai susiję su ore esančiomis smulkiomis kietosiomis dalelėmis – KD2,5, kurios dažniausiai susidaro deginant iškastinį kurą. Transportas, pramonė, namų šildymas ir žemės ūkis yra pagrindiniai KD2,5 šaltiniai.

Šios dalelės gali prasiskverbti pro plaučius ir patekti į kraują, paveikdamos beveik visus kūno organus. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad oro tarša yra susijusi su daugybe sveikatos problemų – širdies ir plaučių ligomis, vėžiu, diabetu, depresija, psichikos ligomis, pažinimo sutrikimais, taip pat per mažu naujagimių svoriu.

Ekspertai teigia, kad dėl KD2,5 taršos visame žemyne kasmet miršta apie 400 000 žmonių.

Europos aplinkos agentūros paskutinių tyrimų, atliktų 2020 m. duomenimis, Lietuvoje dėl taros kietosiomis dalelėmis KD2,5 kasmet anksčiau laiko miršta apie 1500 žmonių.

Dabartinėse PSO rekomendacijose nurodoma, jog vidutinė metinė KD2,5 koncentracija neturėtų viršyti 5 mikrogramų kubiniame metre (µg/m3).

Naujas tyrimas rodo, kad vos 2 proc. europiečių gyvena vietovėse, kuriose ši riba nėra pasiekiama.

„Tai rimta visuomenės sveikatos krizė, – sako Utrechto universiteto aplinkos epidemiologijos profesorius Roelis Vermeulenas, vadovavęs duomenis surinkusiai tyrėjų komandai. – Mes aiškiai matome, kad beveik visi Europoje kvėpuoja kenksmingu oru.“

Kai kuriose šalyse situacija – kritinė

Labiausiai nuo oro taršos kenčianti šalis Europoje yra Šiaurės Makedonija. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų gyvena vietovėse, kuriose KD2,5 koncentracija viršija PSO rekomendacijas daugiau nei keturis, o keturiose vietovėse, tarp jų ir šalies sostinėje Skopjėje, – kone šešis kartus.

Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad vietose, kuriose KD2,5 koncentracija mažiausiai keturis kartus viršija PSO rekomendacijas, gyvena beveik 30 mln. europiečių.

Be to, nustatyta, kad Rytų Europoje padėtis gerokai prastesnė nei Vakarų, išskyrus Italiją, kur daugiau nei trečdalis žmonių, gyvenančių Po slėnyje ir aplinkinėse vietovėse šalies šiaurėje, kvėpuoja oru, keturis kartus viršijančiu PSO nustatytą pavojingiausių kietųjų dalelių normą.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad beveik visi septynių Rytų Europos šalių –  Serbijos, Rumunijos, Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos – gyventojai kvėpuoja oru, kurio užterštumas dvigubai viršija PSO rekomendacijas. Vokietijoje tokiose teritorijose gyvena trys ketvirtadaliai žmonių.

Švedijoje –  priešingai, nėra nė vienos vietovės, kurioje KD2,5 koncentracija daugiau nei du kartus viršytų PSO nustatytą normą, o kai kurios Škotijos šiaurėje esančios vietovės yra vienos iš nedaugelio visoje Europoje, kuriose oro tarša atitinka PSO rekomendacijas.

Tyrimas taip pat rodo, kad šalyse skurdesnės bendruomenės dažniau gyvena vietose, kuriose oro tarša yra didžiausia. Diuseldorfo universiteto aplinkos epidemiologijos profesorė Barbara Hoffmann teigė, kad oro tarša yra aplinkosauginio neteisingumo problema.

„Labiausiai nuo oro taršos kenčiančios šalys yra tos šalys, kurių gyventojai gauna mažiausias vidutines pajamas, išskyrus keletą reikšmingų išimčių. Tai rodo, kokio masto aplinkosauginį neteisingumą patiriame ES. Norint suteikti lygias galimybes sveikai gyventi visoje Europoje, būtina skubiai gerinti oro kokybę būtent Rytų Europoje“, – teigė ji.

Lietuvoje situacija gerėja, bet iki PSO nustatytų normų – toli

Aplinkos būklės analitikos centro (ABAC) Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja V. Bimbaitė teigia, kad, įvertinus oro kokybę Lietuvoje, galima sakyti, jog situacija pamažu gerėja, mat, lyginant 2021 ir 2022 m., matyti sumažėjusi kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija visose Lietuvos oro kokybės tyrimų stotyse.

Vis dėlto, anot specialistės, atsižvelgiant į PSO nustatytas normas, probleminiais teršalais vis dar išlieka kietosios dalelės KD2,5 ir KD10, taip pat azoto dioksidas ir ozonas – jų koncentracijos mūsų šalyje vis dar yra per didelės.

„Miestuose kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė koncentracija siekia nuo 6,2 iki 12,6 mikrogramo kubiniame metre. Tai reiškia, kad PSO norma (5 mikrogramai kubiniame metre) buvo viršyta visur. Tokia kietųjų dalelių koncentracija, kurią rekomenduoja PSO, buvo pasiekta tiktai Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vadinasi, netgi mūsų kaimiškose vietovėse ta koncentracija vis dar yra per didelė“, – teigia specialistė.

V. Bimbaitė.

Blogiausia situacija prie intensyvaus eismo gatvių

V. Bimbaitė sako, kad pati blogiausia oro kokybė yra prie intensyvaus eismo gatvių, o prie jų gyvenantys žmonės kvėpuoja pačiu prasčiausiu oru.

„Tokia tendencija faktiškai laikosi per visą tyrimų laikotarpį. Į šią sritį turėtų būti nukreiptas visas dėmesys, imantis priemonių sumažinti oro taršą“, – teigia ji.

Anot specialistės, didžiausia KD2,5 koncentracija pernai metais buvo Vilniuje, Žirmūnuose, prie Kareivių gatvės esančioje stotyje. Kaune – taip pat prie intensyvaus eismo gatvės Petrašiūnuose, Klaipėdoje – Šilutės plente.

ABAC atstovė pabrėžia, kad skirtingose miesto vietose teršalų koncentracija labai skiriasi.

„Jeigu, pavyzdžiui, Vilniuje, Žirmūnuose KD2,5 koncentracija yra 12,6, tai Lazdynuose ji perpus mažesnė – 6,5“, – teigia ji.

Pasak V. Bimbaitės, kitas didelis oro taršos šaltinis – kietojo kuro deginimas namų ūkiuose ir energetikos įmonėse, kitaip tariant, – šildymo sektorius.

„Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas, eilę metų fiksuojame didžiausias teršalų – kietųjų dalelių KD10, KD2,5, anglies monoksido, azoto dioksido – koncentracijas“, – vardija ji ir primena, kad žiemą daugiausiai teršia transporto sektorius bei kietojo kuro deginimas šilumos energijai gaminti.

Todėl, anot „Tvari Lietuva“ pašnekovės, žiemą oro kokybės situacija – tokia prasta. Vasarą, pasak jos, be transporto orą teršia statybų sektorius, kelių remontas, gatvių valymas ir kt.

Specialistė pabrėžia ir tai, kad Lietuvos oro kokybę veikia ne tik vietiniai taršos šaltiniai, bet ir atneštinė tarša, o visoje Europoje mažinant oro taršą bendras oro užterštumas mažėja ir mūsų šalyje.

ES ketina griežtinti oro taršos normas

V. Bimbaitė atkreipia dėmesį ir į tai, kad PSO nustatytos oro kokybės rekomendacijos yra kur kas griežtesnės nei ES galiojančios normos.

„Jeigu PSO rekomendacijose vidutinis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD2,5 turi būti ne didesnis nei 5 mikrogramai kubiniame metre, ES leistina norma – 25 mikrogramai. Tai – kur kas didesnė norma. Lietuva jos neviršija“, – paaiškina „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ES pati nori atnaujinti aplinkos oro kokybės direktyvas – sugriežtinti normas ir priartinti jas prie PSO rekomenduojamų lygių.

Oro taršos problema – viena iš didžiausių Europoje, o visuomenės sveikatos krizei dėl to gilėjant, praėjusią savaitę Europos Parlamentas balsavo už tai, kad iki 2035 m. ES būtų patvirtintos PSO nustatytos rekomendacijos dėl KD2,5.  Įstatymu, kuris dar turi būti galutinai suderintas su Taryba, būtų nustatyta privaloma metinės KD2,5 koncentracijos riba – 5 µg/m3, pabrėžiama „The Guardian“ publikacijoje.

Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad dėl smulkių kietųjų dalelių poveikio žmogaus sveikatai, skubių veiksmų oro taršai mažinti reikia imtis jau dabar.

V. Bimbaitė teigia, kad Lietuva, ruošdamasi įgyvendinti būsimus ES reikalavimus, jau dabar imasi priemonių.

„Šiuo metu yra atnaujinamas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, oro taršos mažinimo  priemonių paketas aprėps visas sritis – transportą, energetiką, namų ūkio šildymo sektorių, pramonės procesus ir kt. Tai yra tie žingsniai, kuriais ir bus siekiama įgyvendinti naujus ES oro kokybės reikalavimus“, – pabrėžia specialistė.

ELTA primena, kad, mokslininkų teigimu, 2022 m. oro tarša beveik visame pasaulyje išaugo iki nerimą keliančio lygio. Bendrovės „IQAir“, kuri stebi oro kokybę pasaulyje, ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. vos 13 pasaulio šalių ir teritorijų oro kokybė atitiko Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytas oro kokybės gaires.

„IQAir“ išanalizavo 131 šalies ir teritorijos vidutinę oro kokybę ir nustatė, kad tik šešios šalys – Australija, Estija, Suomija, Grenada, Islandija, Naujoji Zelandija – ir septynios Ramiojo vandenyno bei Karibų jūros teritorijos atitinka PSO oro kokybės gaires.

Pasaulyje blogiausia oro kokybė, vertinant vidutinę KD2,5 koncentraciją mikrogramais kubiniame metre, yra Čade (89,7), Irake (80,1), Pakistane (70,9), Bahreine (66.6), Bangladeše (65,8), Burkina Fase (63,0), Kuveite (55,8), Indijoje (53,3), Egipte (46,5) ir Tadžikistane (46,0). Visos 10 šalių yra besivystančios.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Visoje Lietuvoje fiksuojamas aukštas aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis

confident-noyce

Tyrimas: gaisras įmonėje „Ekologistika“ galimai nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai

confident-noyce

Baltijos jūros užterštumas: ekspertas atskleidė, kokiomis atliekomis nuklotas jūros dugnas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau