Beveik 1 tūkst. žydų prašo kompensuoti nusavintą turtą

AutoriusJūratė Skėrytė (bns)Fotobns

Beveik tūkstantis žydų tautybės asmenų prašo atlyginti už praėjusiame amžiuje neteisėtai nusavintą turtą.

Geros valios fondas BNS informavo sulaukęs 951 pareiškėjo prašymo išmokėti piniginę kompensaciją už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę.

„Šiuo metu paraiškos yra vertinamos“, – nurodoma BNS atsiųstame fondo komentare.

Anot fondo, vertinimas susideda iš trijų etapų – iš pradžių tikrinama paraiškų administracinė atitiktis, paskui vyksta svarstymas Restitucijos komitete ir galiausiai sprendimą priima Geros valios fondo valdyba.

„Planuojama paraiškų administracinės atitikties vertinimą bei paraiškų vertinimą Restitucijos komitete atlikti iki lapkričio 1 dienos, ir tuomet paraiškas perduoti fondo valdybai galutiniam sprendimui priimti“, – teigiama fondo laikinosios direktorės Indrės Rutkauskaitės komentare.

Kadangi paraiškos dar neįvertintos, fondas negali nurodyti, kiek lėšų reikės kompensacijoms.

Pagal įstatymą, fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl kompensacijos išmokėjimo iš viso gali būti skiriama ne mažiau kaip 5 mln., bet ne daugiau 10 mln. eurų.

Pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius dokumentus reikėjo iki praėjusių metų pabaigos, o kompensacija Lietuvos žydui ar jo įpėdiniams lygiomis dalimis privalo būti išmokėta ne vėliau kaip iki 2025 metų liepos 1 dienos.

Galimybę kompensuoti už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį Lietuvos žydų turtą Seimas atvėrė pernai.

Įstatymas numato, kad Lietuvos Vyriausybė 2024–2030 metais Geros valios fondui turi pervesti iš viso 37 mln. eurų. Šiemetinė įmoka – 5 mln. 285 tūkst. eurų.

Numatyta, kad kompensacijos turi būti skiriamos asmenims, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.

Likusi dalis pinigų teks žydų bendruomenės religinėms, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo ir kitoms bendruomenės reikmėms.

Be to, įstatymas numato galimybę kompensuoti ir nekilnojamuoju turtu. Tokiu atveju šio turto vertė išskaičiuojama iš piniginės išmokos.

Gegužę Vyriausybė tenkino Šiaulių žydų bendruomenės prašymą ir kaip kompensaciją perdavė jos naudojamas patalpas nuosavybėn.

Pernai Lietuva baigė mokėti 37 mln. eurų už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir jų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais.

Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją, nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vyriausybė pritarė siūlymui Vilniaus sporto rūmuose įkurti memorialą žydams

confident-noyce

Apklausa: daugelis žydų ES jaučia baimę

confident-noyce

Lietuvos banko valdyboje turtingiausia J. Šaučiūnienė

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau