Beglobių kačių ateitis Panevėžyje tapo karštu diskusijų objektu. Gyvūnų mylėtojos ir savanorės Auksės Petraitienės iniciatyva įrengti specialias šėryklas-namelius, sulaukė atsargaus Panevėžio miesto savivaldybės atsakymo, tačiau rado palaikymą tarp gyvūnų globos organizacijų. Savanorės rūpestis atskleidė skirtingus požiūrius į opią beglobių gyvūnų priežiūros problemą.
Užburtas ratas
Panevėžietė, gyvūnų mylėtoja ir savanorė A. Petraitienė, aktyviai siekia pagerinti beglobių gyvūnų padėtį mieste. Ji kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę su prašymu įrengti specialias šėryklas-namelius beglobiams katinams, taip keldama opius klausimus valdžios atstovams dėl benamių gyvūnų gerovės Lietuvoje.
„Nors Gyvūnų gerovės įstatymas priimtas, realybė rodo, kad institucijoms ir organizacijoms dažnai trūksta resursų ir iniciatyvos efektyviai padėti beglobiams, – teigia ji ir pateikia vieną iš pavyzdžių. – Sužeista katė Panevėžyje, kurios niekas nesugeba pagauti ir suteikti pagalbos jau tris savaites, rodo sistemos neveiksnumą. Teritorijoje yra ir daugiau apleistų, sužalotų kačių po vykdomos beglobių kačių sterilizavimo programos „Pagauk – sterilizuok – paleisk“. Tačiau ir ši programa turi trūkumų, nes po sterilizacijos gyvūnai grįžta į nesaugią aplinką be tinkamų namelių, nuolatinės priežiūros, maisto ir apsaugos nuo žmonių“.
Nameliai dėl kačių gerovės
A. Petraitienė pabrėžia, kad reikia centralizuotai pasirūpinti gyvūnų užuovėjomis miestuose, soduose ir rajonuose. Ji siūlo statyti namelius su keliomis landomis, kad katės galėtų rasti prieglobstį nuo besikeičiančių oro sąlygų. Nameliai turėtų būti šilti, patvarūs ir saugūs, o jų priežiūra turėtų būti koordinuojama su prieglaudomis ir savanoriais.
Ji siūlo kačių šėryklas-namukus integruoti į miesto aplinką per natūralų apželdinimą ir pateikia viziją.
„Šėryklos-namukai galėtų skęsti vešliuose želdynuose, suteikiant katėms ne tik prieglobstį, bet ir galimybę pasislėpti natūralioje aplinkoje, ko joms labai reikia. Pasislėpusios žalumoje, katės jaustųsi saugios ir mažiau pastebimos, o tai sumažintų galimus konfliktus su aplinkiniais. Tokios zonos galėtų tapti ne tik pagalba beglobiams, bet ir gražiu miesto aplinkos elementu. Be to, miesto Savivaldybė turėtų pasiūlyti galimybę teritorijoms ir įmonėms teikti prašymus įrengti tokias apželdintas kačių zonas, žinant, kad daug žmonių myli gyvūnus ir norėtų prisidėti prie jų gerovės“, – naujienų portalui JP pasakojo panevėžietė.
Reikia keisti iš esmės
A. Petraitienė, iš arti susipažinusi su esama beglobių gyvūnų situacija visoje šalyje, teigia, kad kone visos prieglaudos yra perpildytos ir stokoja finansavimo, todėl negali priimti visų pagalbos reikalingų gyvūnų. Savanorių bazės taip pat silpsta.
„Turime ir kritinę karantinavimo sistemą, po kurios gyvūnai neturi kur keliauti ir galimai yra eutanazuojami. Kita problema – pagalba radus sužeistą gyvūną. Eiliniam žmogui sunku suteikti pagalbą sužeistam gyvūnui dėl transporto, finansų ir nežinojimo, kur jį vėliau patalpinti. Matau būtinybę turėti centralizuotą koordinavimo centrą su mobiliomis veterinarijos tarnybomis, fondu, maisto sandėliu, galimybe organizuoti laikiną globą ir bendradarbiauti su esamomis organizacijomis. Tai padėtų efektyviau reaguoti į nelaimes ir paskirstyti resursus“, – kalbėjo moteris.
Atsakė į panevėžietės prašymą
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius į prašymą įrengti specialias kačių zonas mieste ir atsižvelgdama į jau veikiančią ir, jos teigimu, efektyvią beglobių gyvūnų priežiūros sistemą, Savivaldybė šiuo metu neplanuoja įrengti papildomos infrastruktūros, tokių kaip kačių šėryklos-nameliai.
Anot Savivaldybės atstovų, tokių namelių įrengimas galėtų sukelti nepageidaujamų pasekmių, įskaitant bešeimininkių gyvūnų populiacijos augimą, netinkamą priežiūrą, sveikatos rizikas ir konfliktus tarp gyventojų.
Savivaldybės atsakyme pabrėžiama, kad Panevėžyje jau ilgą laiką veikia nusistovėjusi sistema, apimanti gyvūnų gaudymą, laikiną globą, vakcinaciją, ženklinimą, registravimą ir, esant būtinybei, eutanaziją. Visos šios priemonės finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto.
Be to, Savivaldybė yra sudariusi sutartį su VšĮ „Puma“ dėl bešeimininkių kačių sterilizacijos programos, kuri, anot institucijos, leidžia humaniškai ir sistemiškai mažinti kačių populiaciją. Taip pat vykdoma nuolatinė gyvūnų ženklinimo ir registravimo kontrolė. Savivaldybė kartu su partneriais organizuoja akcijas, kurių metu gyventojai gali nemokamai arba dalinai savivaldybės lėšomis paženklinti, paskiepyti ar sterilizuoti savo augintinius. Atstovai tikina, kad ir toliau stebės gyvūnų saugumą bei bendradarbiaus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitomis institucijomis.
Pateiks projektą
Po šio atsakymo A. Petraitienė nežada nuleisti rankų, aktyviai siekdama pagerinti beglobių kačių padėtį Panevėžyje, savanorė žengs dar vieną žingsnį – ji jau parengė konkretų kačių zonų projektą.
Ši vizija, kuri bus pateikta Savivaldybei, apims ne tik saugius būstelius, bet ir švaraus maisto bei vandens tiekimą, siekiant sukurti apsaugotą ir estetiškai patrauklią aplinką, o kartu užtikrinti sveikesnį benamių gyvūnų gyvenimą.
Šėryklos būtinos
Vilma Jakštienė, vadovaujanti beglobių gyvūnų organizacijai „Puma“, pabrėžia kačių šėryklų būtinybę kiekviename mieste. Jos teigimu, tokios šėryklos taptų savotiškais kačių traukos centrais, leidžiančiais tiksliau nustatyti benamių kačių populiaciją. Tai palengvintų jų sterilizaciją, dehelmintizaciją ir apsaugą nuo ligų, užtikrintų švarią ir saugią aplinką, o pačios katės būtų sočios ir prižiūrėtos.
„Jei gyvūnas susirgtų, mes jau gautume žinią, o dabar nieko nematome, kur kas glaudžiasi“, – sako V. Jakštienė, akcentuodama, kad šėryklos būtų didžiulė pagalba tiek benamėms katėms, tiek ir žmonėms, padedant kontroliuoti jų veisimąsi.
„Puma“ vadovė netgi siūlo galimas šėryklų vietas, pavyzdžiui, Kniaudiškių ar Projektuotojų gatvėse, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia atsižvelgti į vietas, kur katės natūraliai renkasi. Ji taip pat atkreipia dėmesį į šėryklų priežiūros svarbą.
„Svarbu tą užtikrinti, vengiant primėtyti netinkamo maisto, pavyzdžiui, silkių galvų ar kaulų, kurie gali sukelti netvarką ir smarvę. Nors daugelis pageidauja, kad šėryklos būtų atokiau nuo gyvenamųjų vietų, jų priežiūra ir tvarka priklausys nuo atsakingų ir protingų žmonių“, – sako V. Jakštienė.
Prigijo ne visur
Organizacija „Puma“ jau turi paruošusi pavyzdžius specialių būdelių katinėliams, kurios užtikrintų jų patogumą ir tvarką aplinkoje. Vis dėlto, V. Jakštienė apgailestauja, kad kai kuriuose miestuose tokios iniciatyvos susiduria su problemomis – šėryklos yra niokojamos ar net nuodijamos. „Jeigu žmonės bus pikti, nieko nepavyks. Reikia labai gerai viską apgalvoti“, – teigia ji.
V. Jakštienė taip pat informuoja apie sėkmingą „Puma“ bendradarbiavimą su miesto ir rajono savivaldybėmis benamių kačių sterilizacijos programos srityje. Abi savivaldybės skiria lėšų, o „Puma“ organizuoja reikiamas procedūras, bendradarbiaudama su veterinarijos gydytojais, atlikdama sterilizaciją ir grąžindama kates į jų paėmimo vietas.
Didžiausia problema – soduose
Didžiausia problema, pasak V. Jakštienės, išlieka Panevėžio rajono sodų bendrijose, kur yra itin daug benamių kačių. Nors kačių gausu ir mieste, gyventojai rečiau kreipiasi pagalbos.
„Rajonas kreipiasi labai aktyviai, miestas labai pasyviai“, – pastebi ji.
Šiuo metu itin sudėtinga situacija yra bendrovės „Jotainiai“ teritorijoje, iš kur jau sterilizuota apie 80 kačių, ir tam skirtos lėšos beveik išseko.
„Jotainiuose tikra nelaimė. Prašysime rajono Savivaldybės papildomai skirti paramos, nes dėl šios situacijos labai greitai išseko pinigėliai“, – sako V. Jakštienė ir informuoja, kad Panevėžio miesto savivaldybė šiemet kačių sterilizacijos programai skyrė 2 tūkst. eurų, Panevėžio rajono savivaldybė – 7 tūkst. eurų.
V. Jakštienė atkreipia dėmesį į sterilizacijos kainą, kuri siekia apie 50 eurų. Ji taip pat pasakoja apie sezoniškumą – didžiausias sterilizacijos poreikis iškyla pavasarį ir rudenį. „Vasarį visiems reikia sterilizacijų, nes visi žino, kad kovą, balandį jau atsiranda nauji katinėliai. Tada dirbame išsijuosę, nematome nė vienos ramios dienos“, – dalinasi ji.
Pagalba ar žala?
Bendrovės „Panevėžio specialaus autotransporto“ komunikacijos specialistė Justina Indulytė atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl beglobių katinų šėryklų mieste yra labai aktualus ir diskutuotinas.
„Viena vertus, organizuotos šėryklos padeda sukoncentruoti beglobius gyvūnus vienoje vietoje, todėl juos lengviau sugauti, prižiūrėti ir stebėti. Tačiau jei tokios vietos nebus deramai administruojamos, jos gali paskatinti populiacijos augimą – gyvūnai gaus nuolatinį maistą, bet nebus sterilizuojami, todėl dauginsis toliau. Todėl šėryklos gali būti naudinga priemonė tik tuo atveju, jei tai bus dalis platesnės kontrolės ir sterilizacijos programos. Šėryklų poreikio klausimais diskutuojama su Panevėžio miesto savivaldybės komanda, tačiau reikia įsivertinti pajėgumus ir sukurti nuoseklias programas, padėsiančias atitinkamai organizuoti šiuos darbus“, – kalbėjo J. Indulytė.
Rūpinasi beglobiais
„Panevėžio specialus autotransportas“ yra atsakinga už beglobių gyvūnų gaudymą ir jų laikiną karantinavimą.
„Reaguojame į gyventojų ar institucijų pranešimus apie pastebėtus beglobius ar pavojų keliančius gyvūnus. Mūsų užduotis – saugiai juos sugauti ir nugabenti į bendrovės patalpas, skirtas laikinam karantinavimui ir globai“, – aiškina J. Indulytė.
Sugauti benamiai gyvūnai laikomi 14 dienų, per kurias jiems suteikiama veterinarinė pagalba, įvertinama sveikatos būklė, atliekami nukirminavimo ir ženklinimo mikroschemomis (jei jų nėra) procedūros. Pasibaigus karantino laikotarpiui ir neatsiradus šeimininkams, įvertinus gyvūnų elgseną ir sveikatos būklę, jie perduodami gyvūnų globos draugijoms, kur ieškoma naujų namų.
Nors dažniausiai bendrovė reaguoja į pranešimus, pasak J. Indulytės, tam tikrais atvejais darbuotojai patys pastebi pagalbos reikalingus gyvūnus. Informacija apie beglobius gyvūnus dažniausiai gaunama telefonu arba per Panevėžio miesto savivaldybės administraciją.
Pavasaris – intensyvus metas
J. Indulytė pažymi, kad pavasaris ir vasaros pradžia yra itin darbingas laikotarpis, nes tuo metu gimsta daug kačiukų ir šuniukų, todėl ženkliai išauga iškvietimų skaičius. Vis dėlto ji džiaugiasi augančiu visuomenės sąmoningumu ir tuo, kad vis daugiau žmonių sterilizuoja savo augintinius, o tai padeda mažinti beglobių gyvūnų skaičių.
Remiantis bendrovės statistika, pastaraisiais metais stebima sugaunamų benamių gyvūnų mažėjimo tendencija. 2024 metais Panevėžyje buvo sugauti 26 šunys, iš kurių 24 perduoti naujiems šeimininkams, o 5 grąžinti tikriesiems. Priimtų gyvūnų jų pačių šeimininkų prašymu buvo 4. Be to, priimtos 2 katės.
Nepaženklinti ir be sterilizacijos
Vienu didžiausių iššūkių J. Indulytė įvardija nepaženklintus augintinius, kurių šeimininkus be mikroschemos nustatyti labai sudėtinga. Taip pat problemų kelia agresyvūs ar labai baikštūs gyvūnai, kurių sugavimas reikalauja specialių įgūdžių ir atsargumo.
Dar viena aktuali problema – gyventojų iniciatyva maitinti benamius gyvūnus, nesirūpinant jų sterilizacija.
„Toks elgesys skatina beglobių gyvūnų populiacijos augimą ir apsunkina situaciją“, – teigia specialistė.
