Jau kuris laikas plačiai kalbama apie sektorinius greičio matuoklius.
Vairuotojai svarsto, ar jie veikia, ar ne, kada veiks, ar bus baudžiami visi vairuotojai, kurie greitį viršijo nors vienu kilometru ir pan. Tema aktuali, todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija nusprendė atvirai pasidalinti esama padėtimi.
Kada bus baudžiami?
„Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonių greitis.
Šios sistemos veikimo principas yra paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir pravažiavimo pro ją laiką, o kita – užfiksuoja tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų, ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį (įskaitant ir greičio pokyčius ruože).
Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, duomenys išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas.
Kurį laiką pranešimai bus siunčiami tokia pat tvarka, kaip ir užfiksavus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu. Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti automatinė nusižengimų protokolų formavimo sistema, leisianti pagreitinti vairuotojų informavimo procesą.
Jau dabar prieš kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą yra pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie sektorinius greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį (kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ ir Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį“). Šiuo metu atliekama kiekvieno ruožo metrologinė patikra.
Atlikus patikrą, viršiję greitį vairuotojai bus baudžiami. Planuojama, kad metrologinė patikra visuose ruožuose bus atlikta iki birželio mėnesio pabaigos“, – pranešė direkcijos atstovai.
Pažeidimus skaičiuoja milijonais
Kol neveikia automatinė protokolų formavimo sistema, tikėtina, kad dalis mažiau greitį viršijusių vairuotojų liks nenubausti. Todėl gali būti, kad nuo birželio pabaigos protokolus vairuotojai gaus už tokius pat greičio viršijimo atvejus, kaip ir fiksuojami stacionarių matuoklių.
O nuo kitų metų teks atsakyti net ir už menkiausią pažeidimą.
LAKD atkreipė dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia – užtikrinti eismo saugą, skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu.
Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.
Per penkis šių metų mėnesius vidutinio greičio matuokliai užfiksavo net 2 835 918 pažeidimus. 685 953 vairuotojai greitį viršijo 10-20 km/val, 164 537 vairuotojai lėkė vidutiniškai 20-30 km/val. greičiau, 39 821 vairuotojas viršijo greitį 30-40 val, net 10 138 automobiliai skriejo 40-50 km/val. greičiau, o 4886 vairuotojai greitį viršijo 50 km/val. ir daugiau.
Didžiausias viršytas greitis gegužę buvo užfiksuotas magistraliniame kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai.
Pavojingame „Via Baltica ruože“ vairuotojas lėkė viršydamas greitį vidutiniškai net 188 km/val.