Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija susitarė stiprinti kritinės energetinės infrastruktūros sausumoje ir jūroje apsaugą bei didinti jos atsparumą.
Keturios šalys Europos Sąjungos (ES) Energetikos tarybos posėdžio Liuksemburge metu pasirašė tai numatantį memorandumą, pranešė Energetikos ministerija.
Memorandumu įsteigta tarptautinė ir tarpžinybinė darbo grupė, kuri sieks efektyviau koordinuoti iniciatyvas, keistis informacija, bendromis pastangomis įgyvendinti saugumo priemones ir užtikrinti svarbiausių energetinių objektų sausumoje ir jūroje apsaugą nuo fizinių, kibernetinių bei kitų grėsmių.
„Kritinės energetinės infrastruktūros apsauga šiandien yra ne tik nacionalinio, bet ir regioninio saugumo klausimas. Šis susitarimas yra aiškus ženklas, kad mūsų regionas vieningai reaguoja į naujas grėsmes ir siekia užtikrinti patikimą bei saugią energijos tiekimo sistemą visoms mūsų šalims“, – pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Memorandume taip pat numatytos bendros pratybos, dalijimasis patirtimi, planai kuo greičiau parengti pavyzdinį regioninio energetikos infrastruktūros apsaugos ir atsparumo stiprinimo modelį, kuris pirmiausia būtų taikomas Baltijos jūros regione, o vėliau galėtų būti naudojamas kaip pavyzdys visoje ES.
Taip pat numatyta bendromis pastangomis siekti ES finansavimo kritinės energetinės infrastruktūros apsaugai – tiek iš dabartinės, tiek iš būsimosios ES daugiametės finansavimo programos.
Finansavimo būtinybė kritinei energetikos infrastruktūrai akcentuota ir bendrame Baltijos šalių ministrų pareiškime ES Energetikos tarybos metu.
Kritinės infrastruktūros apsauga regione susirūpinta praėjusių metų pabaigoje bei šių pradžioje fiksavus ne vieną povandeninės infrastruktūros pažeidimą Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – elektros kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos.
Anksčia yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos, o vasarį – tarp Švedijos ir Vokietijos.
Ekspertai ir politikai yra sakę, kad pastarojo meto veiksmai, nukreipti prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalis dalis.
Reaguodama į incidentus NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
